Pajūrio regioniniame parke padvelkė keistu sandoriu. Kariškiai nusprendė parduoti jiems priklausančią požeminę slėptuvę. Pastatas jau perduotas valstybės įmonei Turto bankui ir jį ketinama privatizuoti viešame aukcione.

Už 20 metrų – jūra

Karklės kaime Klaipėdos rajone ant jūros kranto stūkso tarybinių laikų palikimas – 82 kvadratinių metrų požeminė slėptuvė.

Statinys įrengtas visai netoli senųjų Karklės kapinaičių, už 20 metrų nuo jūros kranto.

Sovietmečiu slėptuvė tarnavo netoli buvusiai pionierių stovyklai, o po to, kaip teigiama, buvo paskelbta centriniu civilinės saugos štabu.

Atgavus nepriklausomybę, statinys perėjo Klaipėdos rajono savivaldybės žinion.

Šios savivaldybės Turto valdymo skyriaus vedėjas Audrius Kampas prisiminė, kad maždaug prieš 15 metų tą objektą rajonas perdavė kariškiams.

„Jie mūsų prašė, kad perduotume tą slėptuvę mokymams“, – teigė A.Kampas.

„Esu ten buvęs, matęs, bet ji niekada nebuvo apskaitoje kaip slėptuvė civiliams, ten – karinis objektas“, – tvirtino Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Civilinės saugos skyriaus vedėjas Stanislovas Kučinskas.

Vietoj mokymų – pramogos

Neilgai trukus slėptuvė pritaikyta ne kariškių mokymui, o pramogoms.

„Viduryje Karklės stovi slaptas karinis objektas. Kodėl jis ten yra, kam skirtas? Tai gal gali kariškiai paaiškinti visuomenei, juk ne tarybiniai laikai? Pats mačiau ten kompaktišką kilnojamą pirtelę ir vaišėmis nuklotą išgertuvių stalą. Čia pats įdomumas, – nuošalioje vietoje, kur iki artimiausio kariškių objekto keliolika kilometrų, vidury miško po žemėmis – pirtis. Kodėl?“– klausė vienas Klaipėdos rajono gyventojas.

Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus atstovė Dainora Bernotavičienė tikino nieko nežinanti apie pertvarkas Karklės slėptuvėje.

„Mes nesame fiksavę ten savavališkos statybos. Jokios informacijos apie tai neturime“, – teigė ji. 2 psl. >>