Tikslas: vieni saugiausių kelių Europoje

Lietuvos keliuose skaičių, užstrigo prieš keletą metų. Saugaus eismo sistemą kuriantys specialistai tvirtina ieškantys nauji priemonių, kurios leistų Lietuvos kelius paversti vienais saugiausių ES.

Lietuva, pagal nelaimių keliuose skaičiaus mažinimo tempus prieš keletą metų buvusi viena lyderių Europoje, vėl nusirito žemyn. Skaudžių nelaimių nebemažėja, o pagal milijonui gyventojų tenkančių mirčių skaičių šalis lyderiauja ES. Kai kurie specialistai teigia, kad dėl to kalti ant laurų užmigę saugaus eismo politikos kūrėjai, reikiamu metu nesiėmę naujų eismo įvykių mažinimo priemonių.

Susisiekimo ministerijos Saugaus eismo skyriaus vedėjas Vidmantas Pumputis teigė, kad naujų saugumo priemonių paieška vyksta nuolatos. Jis nelaidoja vilčių, kad per ateinančius ketverius metus Lietuvai pavyks pasiekti anksčiau užsibrėžto tikslo – tapti viena iš dešimties saugiausius kelius turinčių valstybių ES.

– Iki 2010-ųjų žuvusiųjų Lietuvos keliuose skaičius sparčiai mažėjo, tačiau vėliau procesas sustojo. Kodėl?

– Per 20 nepriklausomybės metų transporto priemonių skaičius Lietuvoje padidėjo daugiau nei du kartus. Iš esmės, Lietuvos kelių tinklas nebuvo pritaikytas tokiems srautams ir, be abejonės, tai turėjo įtakos saugaus eismo situacijai. Ilgą laikotarpį realios avaringumo situacijos pagerinimo pasiekti nepavykdavo. Esminis lūžis buvo pasiektas 2007 m. Nuo 2007 iki 2010 m. žuvusiųjų skaičių Lietuvoje pavyko sumažinti per pusę. Pastarųjų trejų metų padėtį galima vertinti kaip stabilią, nes pokyčiai buvo tik minimalūs, o pernai fiksuotas nedidelis žuvusiųjų skaičiaus padidėjimas. Tai verčia ieškoti naujų kovos su mirtingumu keliuose priemonių. Juk mirtys kelyje – ne tik didelė ekonominė netektis valstybei (apskaičiuota, kad vienas žuvęs žmogus valstybei kainuoja apie 1,8 mln. litų), bet ir neišmatuojama šeimų tragedija. Vienas tikslų, numatytų 2011–2017 m. Valstybinėje saugaus eismo programoje – sumažinti per metus žūstančių skaičių iki 60 žuvusiųjų 1 mln. šalies gyventojų (šiuo metu šis skaičius yra apie 100 žuvusiųjų 1 mln. gyventojų) ir pagal šį rodiklį patekti tarp dešimt pirmaujančių ES valstybių.

– Kokių konkrečių naujų priemonių imamasi, kad eismo įvykių ir juose žūstančių žmonių skaičius sumažėtų?

– Prieš mėnesį buvo pakeistas Saugaus eismo įstatymas – tai turėtų pakeisti ir nedrausmingų vairuotojų elgesį. Griežtesnė transporto priemonių registracija, vairuotojo pažymėjimo atėmimas iki 10 metų, techniškai netvarkingų ir nepadraustų transporto priemonių priverstinis išregistravimas – tai tik kelios naujos tvarkos detalės.

Pats didžiausias dėmesys skiriamas labiausiai pažeidžiamiems eismo dalyviams: pėstiesiems, dviratininkams, mopedų ir motociklų vairuotojams ir keleiviams. Šių eismo dalyvių grupių saugumą keliuose siekiama užtikrinti švietėjiška veikla, gerinant kelių infrastruktūrą (rekonstruojant pėsčiųjų perėjas, įrengiant apšvietimą, tiesiant naujus dviračių takus ir rekonstruojant senuosius), tobulinant papildomą vairuotojų mokymą, siekiant, kad eisme dalyvautų kuo saugesnės transporto priemonės.

Susisiekimo ministro įsakymu sudaryta darbo grupė yra apsvarsčiusi siūlymus numatyti naujas nuobaudas už tam tikrų Kelių eismo taisyklių (KET) reikalavimų nevykdymą – pvz., už padangų naudojimo tvarkos pažeidimus, vaikų vežimo tvarkos nepaisymą (sėdynių nenaudojimą), griežtinti atsakomybę už pasišalinimą iš eismo įvykio vietos, numatyti atsakomybę už reikalavimų, atliekant techninę ekspertizę ar mokant vairuoti, nesilaikymą ir pan. Avaringame "Via Balticos" kelyje planuojama įrengti atitvarus, skiriančius priešingų krypčių transporto srautus, ir įrengti lenkti draudžiančius kelio ženklus.

Saugaus eismo komisijos sprendimu, pritarta grąžinti pažeidimų balų sistemą, kuri įpareigotų vairuotojus padarius pažeidimą vairuoti atsakingiau, nes grėstų griežtesnės sankcijos.

– Kas turėtų prisiimti atsakomybę dėl kelių erelių šėliojimų?

– Saugaus eismo užtikrinimas yra susijęs su daugelio institucijų veikla. Tai apima ir eismo dalyvių švietimą, ikimokyklinio ir mokyklinio amžiaus vaikų mokymą, eismo dalyvių kontrolę, vairuotojų rengimą, tinkamą kelių infrastruktūrą ir eismo organizavimą miestuose, už jų ribų, greitą ir kokybišką greitąją medicinos pagalbą ir t. t. Be to, patys eismo dalyviai turi elgtis atsargiai, atsakingai, kultūringai, gerbti vieni kitus.

Galima paklausti kitaip: kas yra atsakingas dėl to, kad suaugęs žmogus, turintis puikų išsilavinimą, vairuoja neblaivus, bėga iš eismo įvykio vietos? Kas turi būti atsakingas už suaugusį ir išsilavinusį žmogų, jei jis nesilaiko teisės aktų reikalavimų?

kaunodiena.lt skaitytojų komentarai

vairuotojas

Kasdien kelyje sutinku tarp duobių nardančius vairuotojus, kurie sudaro avarines situacijas. O nesuženklintos eismo juostos leidžia kelių gaideliams važiuoti dviejomis juostomis vienu metu arba nardyti tarp automobilių kaip slalomo varžybose. Pradedantieji vairuotojai tokiose gatvėse išvis pasimeta.

Jo

Nėra pakankamų bausmių, todėl taip ir darosi. Jei girtas vairuotojas užmušė žmogų, tai turėtų būti įvardijama kaip tyčinė žmogžudystė.

Fwef

Kaip moko, taip ir važiuoja. Pirmiausia, visus vairavimo instruktorius reikia vyti gatvių šluoti, o po to galvoti, ką toliau daryti.

Je

Kai Vyriausybė policiją paverčia basakojais, nėra ko stebėtis.

Kaput

Jokios priemonės nesustabdys, nes kiekvienas snarglys gali nusipirkti lupeną už 1000 litų ir lėkti kaip išprotėjęs. Situacija pagerėtų tik uždraudus eksploatuoti senas mašinas ir apmokestinus įvažiavimą į miestą.