Seniūnijos planuoja ateinančių metų darbus ir lėšas

Klaipėdos rajono seniūnų pasitarime aptarti vietinės reikšmės kelių tvarkymo ir 2009 m. savivaldybės biudžeto formavimo klausimai.

Lėšos - tik pagrindiniams darbams

Vietinių kelių tvarkymo problemos, kaip visuomet, seniūnams sukelia daug galvos skausmo. 2008 m. iš Savivaldybės biudžeto keliams tvarkyti buvo skirta 700 tūkst. litų, o iš valstybės, t.y. iš Kelių priežiūros ir plėtros programos, kurią rengia Automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos - 952 tūkst. litų. Kiekvienais metais numatyta skirti 10 proc. daugiau lėšų, bet šiemet dėl blogos ekonominės situacijos tikrai nebus skirta jokio papildomo finansavimo. Taigi skiriamų lėšų užtenka pagrindiniams svarbiausių kelių tvarkymo darbams: žvyravimui, greideriavimui, asfalto duobėms užlopyti. Prioritetai nustatomi kiekvienais metais apžiūrėjus kelius seniūnams, po to - Savivaldybės administracijos komisijai, kuri ir nusprendžia, kur kokius kelių tvarkymo darbus reikia atlikti. Šiemet tai bus padaryta iki lapkričio 25 d.

Iš gyventojų - mažai geranoriškumo

Seniūnai išsakė savo mintis dėl vietinių kelių tvarkymo ir kontrolės problemų: yra tokių „kelių", kurie kaip keliai užfiksuoti tik žemėtvarkos projektuose, todėl neaišku, kas turi juos tvarkyti. Daug problemų yra naujuose kvartaluose: gyventojai reikalauja tvarkyti kelius, o patys nenori prisidėti, motyvuodami, kad pagal įstatymą tai turi daryti Savivaldybė, nors tai yra suformuotų privačių kvartalų keliai. Sendvario seniūno Juozo Lingio teigimu, yra daug nelegalių gyventojų (nedeklaravusių savo gyvenamosios vietos), su kuriais sunku susitarti dėl kelių ir gatvių tvarkymo, ypač tada, kai statant naujus namus keliai sugadinami važinėjant sunkiasvorėmis mašinomis. Taip yra ir su miško, ir laukų keliukais: jais irgi važiuoja sunkiasvorės mašinos ir sugadina - atsiranda daug duobių. Vietinio ūkio ir plėtros skyrius Savivaldybės administracijos direktoriaus vardu kreipsis į miškų urėdijas ir Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Gargždų agentūrą dėl pagalbos prižiūrint ir kontroliuojant, kas ir kaip važinėja tokiais keliais - tikimasi labiau užtikrinti pažeidėjų atsakomybę.

Sunkiai baigiami remonto darbai ir nauji gyventojų poreikiai

Prakalbus apie 2009 m. biudžetą, paaiškėjo, kad didelė problema yra ne tik kelių taisymas, bet ir jų apšvietimas. Gatvių apšvietimui trūksta lėšų Gargždų mieste (padaugėjo šviestuvų), blogai apšviestos gatvės Doviluose ir Endriejave.

Seniūnai prašė lėšų kultūros namų remonto darbams (Kretingalės, Agluonėnų, Priekulės, Judrėnų, Dauparų). Gerai, kai lėšų trūksta tik grindims pakeisti (kaip yra Dauparų kultūros namuose), blogiau, kai dėl neūkiškumo pirmiausia pakeičiamos grindys, išdažomos sienos, o per kiaurą stogą žliaugia vanduo - taip yra Agluonėnų kultūros namuose. Remonto prašosi ir seniūnijų administraciniai pastatai (Sendvaryje, Kretingalėje, Endriejave). Dauparų-Kvietinių ir Agluonėnų seniūnijoms jau reikia naujų automobilių, nes senieji nebeatitiks techninės apžiūros reikalavimų, o remontuoti juos labai brangu.

Dovilų seniūnijos seniūnė Nijolė Ilginienė skundėsi, kad neužtenka lėšų šiukšlių tvarkymui. Likvidavus senus sąvartynus, atsiranda naujų, nelegalių, o tvarkyti be finansavimo jų nėra kaip. Gargžduose ir Veiviržėnuose reikia lėšų kapinių priežiūrai ir plėtrai. Priekulėje, Doviluose gyventojai reikalauja įrengti viešus tualetus, Gargžduose - šunų vedžiojimo aikštelę. Kai kurios seniūnijos neturi traktoriukų-žoliapjovių.

Svarbiausi savivaldybės biudžeto prioritetai

Biudžeto ir ekonomikos skyriaus vedėja Irena Gailiuvienė patikino, kad nors naujiems pirkiniams išlaidos bus ribojamos, tačiau veiklai (atlyginimams, šildymui, elektros tiekimui ir kitoms būtinoms reikmėms) finansavimas bus užtikrintas. Deja, naujoms gatvių apšvietimo linijoms įrengti 2-ejus ateinančius metus nebus skirta lėšų, - užteks tik apšvietimui. Kapinių priežiūrai ir plėtrai lėšos bus užtikrintos, nes tai yra prioritetas.

Skirstant lėšas, bus atsižvelgiama ir į naujos redakcijos Vietos savivaldos įstatymo 32 str. 1 d. nuostatas, pagal kurias nustatomi lėšų paskirstymo kriterijai. Lėšų paskirstymą lems ir su įstaigų reorganizacija, ir atlyginimų didėjimu susiję dalykai: rajone bus įsteigti 4 kultūros centrai, Priekulės I.Simonaitytės muziejus taps Gargždų krašto muziejaus filialu, taigi didės atlyginimai šių centrų direktoriams, taip pat socialiniams darbuotojams.

Žinoma, svarbiausiu Savivaldybės prioritetu išlieka prisidėjimas prie ES fondų finansuojamų projektų, kuriuos įgyvendinant yra rekonstruojami stambūs infrastruktūros objektai.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių