Regionų dviratininkai – pažeidžiamiausi

Lietuvos policijos eismo priežiūros tarnybos duomenimis, 2009 metais Lietuvoje užregistruoti 288 transporto priemonių susidūrimai su dviračiais.

91 proc. iš jų įvyko dėl jų pačių dviratininkų neatsargumo. Per 5 šių metų mėnesius buvo užregistruoti 77 transporto priemonių susidūrimai su dviratininkais. Jų metu buvo sužeisti 89 dviračių vairuotojai.  

Draudimo bendrovės „PZU Lietuva“ Žalų departamento Valdymo skyriaus vadovo Tomaš Stankevič, daugiausiai eismo įvykių, kuriuose nukenčia dviratininkai, įvyksta miesteliuose, mažesnėse gyvenvietėse ir regioniniuose keliuose. Dauguma nuketėjusių dviratininkų – 50-60 metų vyrai. Dažniausia eismo įvykių, kuriuose nukenčia ar sužalojami dviratininkai priežastis – eismo taisyklių ir saugumo reikalavimų nesilaikymas.

„Dalis dviratininkų nesegi atšvaitų, vengia dėvėti šviesą atspindinčias liemenes ir kitas priemones, kurios padėtų jiems būti labiau matomais kelyje. Net ir dienos metu tamsius ar blankius rūbus dėvintys dviratininkai yra sunkiau matomi, o esant intensyviam eismui rizika likti nepastebėtiems kelyje tampa dar didesnė. Vis dėlto didžiausia dviratininkų eismo problema – Kelių eismo taisyklių nesilaikymas“, – sako Tomaš Stankevič.

Lietuvos policijos eismo priežiūros tarnybos duomenimis, 2009 metais už eismo taisyklių nesilaikymą buvo nubausti 7007 dviratininkai. Iš jų 66,7 proc. vairavo neblaivūs, 28,6 proc. vairavo be šviesą atspindinčių ženklų arba netvarkingus dviračius. Dviratininkai taip pat dažnai prasižengia sukeldami avarines situacijas, nerodydami įspėjamųjų signalų ranka, važiuodami šaligatviais ir pėsčiųjų takais, nepaisydami kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų, o vaikai ir paaugliai – nedėvėdami šalmų.

„PZU Lietuva“ duomenimis, didžiuosiuose miestuose fiksuojama daugiausiai eismo įvykių, kurie įvyksta dėl neatsargaus dviratininkų elgesio perėjose. „Retas dviratininkas pėsčiųjų perėjas kerta nulipęs nuo dviračio. Dažniausia jas bandoma įveikti tik sulėtinus greitį. Tokiais atvejais mašinų vairuotojai nespėja sureaguoti į dviratininkus, kurie staiga iššoka į kelią, o už eismo įvykius lieka atsakingi juos sukėlę dviratininkai“, – sako Tomaš Stankevič.

Vasarą, prasidėjus mokinių atostogoms, fiksuojamas dviračių eismo įvykių pagausėjimas. Taip pat užregistruojama daugiau draudžiamųjų įvykių daugiabučių kiemuose, kai dviračiais manevruojantys vaikai kliudo, apibraižo ar įlenkia automobilius. Tokiu atveju žalas atlygina automobilių Kasko draudimas, bet jei išaiškinamas įvykio kaltininkas, jam tenka padengti visus nuostolius. 

Draudimo bendrovės duomenimis, vidutinė eismo įvykių metu padaroma žala transporto priemonei – 2000 Lt. Tais atvejais, kai dviratininkai sukelia įvykius, kurių metu nukenčia žmonės, žalų sumos auga ir jas tenka padengti eismo įvykius sukėlusiems dviratininkams.

„Raginame dviratininkus keliuose būti ypač atidžiais. Lietuvoje dar nėra ilgamečių dviračių eismo taisyklių ir ypač išvystytos infrastruktūros, todėl pirmas žingsnis, kurį turėtų žengti dviratininkai – laikytis saugumo reikalavimų, kelių eismo taisyklių, tamsoje dėvėti specialias liemenes ar atšvaitus, vairuoti tik saugius ir tvarkiningus dviračius. Dviratininkams rekomenduojame apsidrausti Asmens civilinės atsakomybės draudimu, kuris kompensuoja ne tik įvairių nutikimų kelyje, bet ir kitais atvejais padarytą žalą“, – sako T. Stankevič.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių