„Rail Balticai“ koją kiša privatūs interesai

Pasak Vyriausybės vadovo Andriaus Kubiliaus, projektą „Rail Baltica“ iki šiol įvykdyti trukdė privataus verslo interesai bei politinės valios trūkumas.

„Kas trukdė iki šiol? Galima daug ir ilgai aiškintis. Galbūt nebuvimas labai stiprių privačių interesų arba kaip tik atvirkščiai – šiek tiek trukdo privatūs interesai. Galima įvardinti taip. Nebuvimas stiprios politinės valios, bet mes tą valią labai aiškiai rodome, todėl dar nepasibaigus šių metų pirmajam pusmečiui, aš tikiu, realūs darbai bus pradėti“, – Lietuvos radijui antradienį sakė A. Kubilius.

„Rail Baltica“ yra Europos Sąjungos projektas, pagal kurį Baltijos šalys su Lenkija būtų sujungtos europine geležinkelio vėže, ir taip taptų tiesiogiai pasiekiamos traukiniais iš Vidurio ir Vakarų Europos.

Vilniaus apygardos teismui nutarus palikti nenagrinėtą AB „Kauno tiltai“ ieškinį dėl AB „Lietuvos geležinkeliai“ priimtų sprendimų organizuojant atvirą konkursą geležinkelio modernizavimo darbams vykdyti, neliko kliūčių pradėti Lietuvos valstybei svarbaus projekto „Kauno stoties, aplinkkelio Palemonas – Rokai – Jiesia ir Kauno – Kybartų linijos kelio įrenginių modernizavimas“ rangos darbus.

AB „Lietuvos geležinkeliai“ Teisės ir personalo departamento direktoriaus pavaduotojas Vaidotas Balynas palankiai vertindamas teismo sprendimą, apgailestavo, jog jo priėmimas užtruko ilgiau nei tikėtasi. „Tai valstybinės svarbos projektas, dalinai finansuojamas iš Europos Sąjungos (ES) fondų. Vykdant tokius projektus ypatingai svarbūs jų įgyvendinimo terminai“, - pažymėjo V. Balynas. Anot jo, teismui sustabdžius viešojo pirkimo procedūras buvo iškilusi rizika negauti ES fondų paramos, kas galimai nukeltų modernizavimo darbus neribotam laikui.

Bylos eigoje Lietuvos apeliacinis teismas, spręsdamas pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimą (stabdyti ar ne projekto viešojo pirkimo procedūras), pabrėžė, kad geležinkelio infrastruktūros modernizavimu siekiami tikslai atitinka viešojo intereso sąvoką, nes projekto įgyvendinimas siejamas su didesniu geležinkelio eismo saugumu, galimybe traukiniams važiuoti greičiau, aplinkos taršos mažinimu, mažesnėmis valstybės išlaidomis viešosios geležinkelio infrastruktūros priežiūrai bei Lietuvos, kaip tranzitinės valstybės, konkurencingumo didinimu.

Projektas vykdomas įgyvendinant ilgalaikę LR Vyriausybės patvirtintą transporto sistemos plėtros strategiją, numatoma modernizuoti tarptautinio geležinkelių transporto IX D Kretos koridoriaus atšaką į Kybartus. Šiam projektui finansuoti skirta ~23 mln. Lt iš ES Sanglaudos fondo.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių