Pėstieji naktimis nukenčia dažniausiai

Nors praėjusių metų rezultatai šalies keliuose džiugina pareigūnus, nemaža problema vis dar išlieka pėstieji. 2007-2008 metais Lietuvoje eismo įvykiuose žuvo 410 pėsčiųjų. 7 iš 10-ies pėsčiųjų į įvykius pateko ir žuvo tamsiuoju paros metu.
  
Policijos departamentas nurodo, kad didžiausią įtaką eismo įvykių su pėsčiaisiais padariniams turi tamsu paros metas ir ruduo–ankstyvas pavasaris, kai sudėtingesnės eismo sąlygos, prastesnis matomumas. Dažniausiai pėsčiuosius transporto priemonės partrenkia ir mirtinai sužaloja neapšviestose miestų gatvėse, nereguliuojamose pėsčiųjų perėjose, kituose neapšviestuose kelio ruožuose, kai pėstieji eina per važiuojamąją kelio dalį, važiuojamąja dalimi ar, neįsitikinę savo saugumu, netikėtai į ją įeina ar įbėga. Be to, tamsiuoju paros metu ar esant blogam matomumui šie eismo dalyviai neturi prie drabužių prisisegę atšvaito, nevilki ryškiaspalvės liemenės su šviesą atspindinčiais elementais, nesineša šviečiančio žibinto. Nereti ir panašūs atvejai – eismo įvykiai, kuriuose nukenčia dviratininkai, vadeliotojai. Didžioji dalis pastarųjų eismo dalyvių, pažeisdami Kelių eismo taisyklių reikalavimus, taip pat nenaudoja atšvaitų, ryškiaspalvių liemenių ar kitų priemonių, atkreipiančių kitų eismo dalyvių dėmesį.

Siekdami mažinti eismo įvykių, kuriuose nukenčia pėstieji, skaičių, praėjusių metų pabaigoje Lietuvos policija kreipėsi į šalies savivaldybes, atkreipdama dėmesį į rudenį–pavasarį vieną iš aktualiausių saugaus eismo problemų – pėsčiųjų saugumą kelyje. Pareigūnai prašė, kad savivaldybės spręstų ne tik miestų, miestelių, gyvenviečių gatvių, taip pat nereguliuojamų pėsčiųjų perėjų nepakankamo apšvietimo problemą, bet kartu prisidėti prie pėsčiųjų sąmoningumo ugdymo – vietinio susisiekimo autobusuose, mikroautobusuose matomoje vietoje skelbtų informaciją apie atšvaitų, kitų šviesą atspindinčių elementų svarbą tamsiuoju paros metu, ieškotų galimybių su socialiniais partneriais viešojo transporto priemonėse, bilietų pardavimo kasose platinti atšvaitus ir kita.

Džiugu, kad kai kurios savivaldybės atsiliepė į policijos prašymą ir vis daugiau dėmesio skiria eismo saugumui. Pareigūnų teigimu, pernai Lietuvoje teigiamų rezultatų eismo saugumo užtikrinimo srityje pavyko pasiekti tik visų institucijų kompleksinėmis priemonėmis – teisinėmis, švietėjiškomis, inžinerinėmis, taip pat dėl policijos vykdomos eismo kontrolės ir pačių eismo dalyvių sąmoningumo ir atsakomybės supratimo.

Praėjusiais metais mūsų šalyje užregistruoti 4 795 eismo įvykiai. Žuvo 499 žmonės, 5 818 sužeista. Vienam milijonui gyventojų teko 149 eismo įvykiuose žuvę žmonės (2007 metais – 221). Palyginti su 2007 metais, eismo įvykių skaičius sumažėjo 25,6 proc., žuvo žmonių 32,6 proc. (arba 241) mažiau, sužeista 27,7 proc. mažiau. Šių metų avaringumo statistika, palyginti su 2008 metais, taip pat yra geresnė.