Pasitraukus „flyLaL“, pasikeitė kai kurių bendrovių rinkos dalys (patikslintas)

Iš oro vežėjų rinkos pasitraukus bendrovei „flyLAL“, daugiausiai jo keleivių atiteko „Brussels airlines“ (Belgija), „Aer lingus“ (Airija), LOT (Lenkija) ir „Utair“ (Rusija) oro linijoms. Latvijos „airBaltic“ į šią kategoriją nepatenka.

Taip rodo kelionių agentūros „BPC Travel“, valdančios ir bilietų pardavimo portalą „Skrisk.lt“, duomenys.

„Nustojus iš Vilniaus skraidyti baziniam vežėjui „flyLAL“, oro vežėjų rinka Vilniaus oro uoste iš esmės pasikeitė. Mūsų turimais duomenimis, gerokai išaugo Belgijos, Airijos, Lenkijos, Rusijos ir kitų užsienio valstybių oro linijų keleivių skaičius. Mažiausiai augo „airBaltic“ keleivių skaičius. Tai liudija, kad keleiviai yra linkę rinktis tiesioginius skrydžius į Europą arba ieško patogiausių jungiamųjų skrydžių“, - teigė „BPC Travel“ generalinis direktorius Gvidas Aukštuolis.

Šiemet, palyginti su praėjusiais metais, net 757 proc. padidėjo parduotų bilietų į „Brussels airlines“ skrydžius. „Aer lingus“ perkamų bilietų skaičius ūgtelėjo 500 proc. Parduotų bilietų į LOT skrydžius skaičius padidėjo 433 proc., „Utair“ bilietus pirko 340 proc. daugiau keleivių, Austrijos oro linijas rinkosi 220 proc. daugiau bilietų pirkėjų. „airBaltic“ bilietų pardavimas išaugo tik 34 proc.

„Tiesa, didžiausią dalį ir toliau sudaro“airBaltic“ skrydžių bilietai - šiai skrydžių bendrovei tenka beveik 40 proc. visų parduotų bilietų. Bet daugiau pritraukti keleivių šia bendrovei jau nebepavyksta. Na, o minėtos kitų skrydžių bendrovių augimo tendencijos liudija, kad Lietuvos keliautojai linkę vis dažniau naudotis kitų Europos valstybių oro linijomis, jei jos pasiūlo patogesnius skrydžius. Keleiviam patogumas yra svarbiausias faktorius. Antrasis kriterijus, žinoma, yra kaina“, - teigė Gvidas Aukštuolis.

Statistikos departamentui pranešus, kad daugiausia keleivių atvyko ir išvyko į Jungtinę Karalystę (15,5 proc.), Vokietiją (10,1 proc.), Daniją (8,9 proc.) ir Airiją (8,4 proc.), G.Aukštuolis teigė, jog ši informacija patvirtina tiesioginius skrydžius siūlančių oro linijų privalumus. Esą Lietuvai neturint bazinio vežėjo, mūsų šalies keliautojai vis dažniau rinksis skrydžius su Europos ar Rytų valstybių oro linijomis, o ne skrydžius per Rygą, nes keleiviai vis dažniau įvertina laiko sąnaudas, tenkančias skrydžiams per tarpinius oro uostus.

Tarptautinio Vilniaus oro uosto duomenimis, "Lot" per praėjusių metų 9 mėnesius skraidino 35549 keleivius, šiemet – 37356 (padidėjimas 5,1 proc.); "Aer lingus" pernai tuo pačiu metu 372825, šiemet - 51019 (padidėjimas 36,8 proc.); "Brussels Airlines" pernai visai neskraidino keleivių, šįmet - 14513; "Utair" pernai per 9 mėn. – 10065, šiemet 27893 keleivių (padidėjimas 277 proc.).

"airBaltic" atstovų teigimu, jų bendrovė šiemet turi tą pačią rinkos dalį kaip ir pernai prieš ekonomikos krizę, nes keleivių skaičius sumažėjo tiek pat, kiek ir pati rinka. Kaip nurodo "airBaltic" atstovai, "Skrisk.lt" yra kelių oro bendrovių atstovas, todėl natūralu, kad gali kalbėti tik apie savo pardavimų duomenis, bet ne apie rinkos situaciją.

"airBaltic" duomenimis, Rygos oro uostas pernai per 9 mėn. aptarnavo 57355 keleivius, šiemet – 151611 keleivių, keleivių skaičius išaugo 264 proc.