Parodoje „TransRusija 2010“ – pirmieji rinkos atsigavimo požymiai

Balandžio 27-30 d. Maskvoje vyko tradicinė transporto ir logistikos paroda „TransRusija 2010“.

Renginys subūrė daugiau kaip 500 dalyvių ir keletą jungtinių šalių stendų, kurių gretose buvo ir Lietuvos transportininkų ekspozicija. „Linavos“ vežėjų stende gausiai lankęsi Rusijos ir kitų šalių ekspeditoriai, logistikos įmonių užsakovai bei specialistai rodė didelį susidomėjimą lietuvių transportininkų paslaugomis. Lietuvos vežėjams parodoje atstovavo daugiau kaip 30 bendrovių. „Norint nuvežti krovinį klientui už tūkstančio kilometrų neužtenka vien turėti gerą vilkiką ir mokėti jį vairuoti. Tai - kompleksinis paslaugų verslas, reikalaujantis daug žinių ir patirties. Europos Sąjungos šalys, Rusija ar kitos krovinių gabenimo rinkos yra gerai pažįstamos Lietuvos vežėjams, tad esame paklausūs“, – teigia Algimantas Kondrusevičius, Lietuvos vežėjų asociacijos „Linava“ prezidentas.

Visą 14 tūkst. kvadratinių metrų ploto parodos ekspoziciją aplankė daugiau kaip 12 tūkst. transporto paslaugų pirkėjų.

Pasak Valdo Gilio, „Linavos“ generalinio sekretoriaus, džiugina gausi ir turininga parodos programa: konferencijos, seminarai, diskusijų stalai. „Turėjome galimybę pristatyti mūsų verslą, jo galimybes ir užmezgėme daug naudingų kontaktų“, – parodos rezultatus apibūdina V. Gilys.

Vidmantas Adomaitis, „Linavos“ sekretorius informacijai ir asociacijos stendo parodoje vadovas sako, jog jau penkioliktoji kasmetinė paroda tapo neatsiejama mūsų šalies transportininkų tradicija. „Nebeįsivaizduojame savo darbo Rusijoje be dalyvavimo šioje parodoje, kuri visuomet suteikia naują postūmį naujiems verslo projektams. Šiemet jaučiamas didesnis susidomėjimas ir transporto rinkos pagyvėjimas. Vien parodos metu, vežėjai sudarė nemažai naujų sutarčių, gavome ir kelias dešimtis konkrečių verslo partnerių užklausų, kurias publikuosime savo nariams asociacijos tinklalapyje“, – parodos įspūdžiais dalijasi jis.

Besikeičianti verslo ir įstatymų aplinka Rytuose suteikia naujų galimybių mūsų transportininkams. Europoje ir Rusijoje vyksta spartus muitinių procedūrų unifikavimas, apsikeitimas duomenimis, naudojantis šiuolaikinėmis informacinėmis technologijomis. Naujoji Kazachstano, Rusijos ir Baltarusijos Muitų sąjunga pradėsianti pilnai veikti jau šių metų liepą, reikš ir tai, kad Rusija suderins vidaus taisykles su tarptautinėmis normomis ir supaprastins muitinės procedūras, galios privalomas elektroninis prekių deklaravimas. „Tai labai svarbu, žinant, kaip sparčiai plėtojasi Rusijos šiaurės vakarų regionas. Džiugu, kad čia siekiama kuo geriau išnaudoti valstybinius ir komercinius resursus. Viso pasaulio muitinių administracijos siekia kontroliuoti ne tik tą procesą, kuris prasideda jų teritorijoje, bet visą logistikos procesą. Tai leidžia padaryti elektroninės procedūros.“, – teigia V. Gilys.

Šiuo metu Baltijos jūros regionas tapo svarbiais pasaulinės prekybos vartais. Svarbiausias faktorius nulėmęs tai yra milžiniškos prekybos apimtys su Vakarų Europa, Kinija bei kitomis šalimis. Lietuvos vežėjai – svarbi grandis, užtikrinanti pilnavertį prekių judėjimą ir pristatymą į Rusijos rinką.

Ateityje Rusija greičiausiai taps Pasaulinės prekybos organizacijos nare. Tai skatins investuotojus ir vežėjus drąsiau žengti į šalies rinką – ji masina kaimynus dydžiu ir tranzito į Aziją perspektyvomis. Kaliningrado sritis neabejotinai integruosis į esminius ES transporto projektus dėl savo geografinės padėties, todėl ekonominiai ryšiai su Europa stiprės. Lietuvos, kaip Rytų-Vakarų tranzito ir logistikos šalies vaidmuo augs.

Ateities planų įgyvendinimui tampa labai svarbus pernai ES priimtas krovinių transporto logistikos veiklos planas kuris lems šios srities vystymąsi. Jame numatyta sukurti vieningą, visoms transporto rūšims skirtą, transporto dokumentą – Baltijos Jūros strategiją. Vieningo transporto dokumento sukūrimas ir suvienodintos transporto procedūros palengvins krovinių judėjimą per išorines ES sienas.

Balandžio 27-30 d. Maskvoje vyko tradicinė transporto ir logistikos paroda „TransRusija 2010“.

Renginys subūrė daugiau kaip 500 dalyvių ir keletą jungtinių šalių stendų, kurių gretose buvo ir Lietuvos transportininkų ekspozicija. „Linavos“ vežėjų stende gausiai lankęsi Rusijos ir kitų šalių ekspeditoriai, logistikos įmonių užsakovai bei specialistai rodė didelį susidomėjimą lietuvių transportininkų paslaugomis. Lietuvos vežėjams parodoje atstovavo daugiau kaip 30 bendrovių. „Norint nuvežti krovinį klientui už tūkstančio kilometrų neužtenka vien turėti gerą vilkiką ir mokėti jį vairuoti. Tai - kompleksinis paslaugų verslas, reikalaujantis daug žinių ir patirties. Europos Sąjungos šalys, Rusija ar kitos krovinių gabenimo rinkos yra gerai pažįstamos Lietuvos vežėjams, tad esame paklausūs“, – teigia Algimantas Kondrusevičius, Lietuvos vežėjų asociacijos „Linava“ prezidentas.

Visą 14 tūkst. kvadratinių metrų ploto parodos ekspoziciją aplankė daugiau kaip 12 tūkst. transporto paslaugų pirkėjų.

Pasak Valdo Gilio, „Linavos“ generalinio sekretoriaus, džiugina gausi ir turininga parodos programa: konferencijos, seminarai, diskusijų stalai. „Turėjome galimybę pristatyti mūsų verslą, jo galimybes ir užmezgėme daug naudingų kontaktų“, – parodos rezultatus apibūdina V. Gilys.

Vidmantas Adomaitis, „Linavos“ sekretorius informacijai ir asociacijos stendo parodoje vadovas sako, jog jau penkioliktoji kasmetinė paroda tapo neatsiejama mūsų šalies transportininkų tradicija. „Nebeįsivaizduojame savo darbo Rusijoje be dalyvavimo šioje parodoje, kuri visuomet suteikia naują postūmį naujiems verslo projektams. Šiemet jaučiamas didesnis susidomėjimas ir transporto rinkos pagyvėjimas. Vien parodos metu, vežėjai sudarė nemažai naujų sutarčių, gavome ir kelias dešimtis konkrečių verslo partnerių užklausų, kurias publikuosime savo nariams asociacijos tinklalapyje“, – parodos įspūdžiais dalijasi jis.

Besikeičianti verslo ir įstatymų aplinka Rytuose suteikia naujų galimybių mūsų transportininkams. Europoje ir Rusijoje vyksta spartus muitinių procedūrų unifikavimas, apsikeitimas duomenimis, naudojantis šiuolaikinėmis informacinėmis technologijomis. Naujoji Kazachstano, Rusijos ir Baltarusijos Muitų sąjunga pradėsianti pilnai veikti jau šių metų liepą, reikš ir tai, kad Rusija suderins vidaus taisykles su tarptautinėmis normomis ir supaprastins muitinės procedūras, galios privalomas elektroninis prekių deklaravimas. „Tai labai svarbu, žinant, kaip sparčiai plėtojasi Rusijos šiaurės vakarų regionas. Džiugu, kad čia siekiama kuo geriau išnaudoti valstybinius ir komercinius resursus. Viso pasaulio muitinių administracijos siekia kontroliuoti ne tik tą procesą, kuris prasideda jų teritorijoje, bet visą logistikos procesą. Tai leidžia padaryti elektroninės procedūros.“, – teigia V. Gilys.

Šiuo metu Baltijos jūros regionas tapo svarbiais pasaulinės prekybos vartais. Svarbiausias faktorius nulėmęs tai yra milžiniškos prekybos apimtys su Vakarų Europa, Kinija bei kitomis šalimis. Lietuvos vežėjai – svarbi grandis, užtikrinanti pilnavertį prekių judėjimą ir pristatymą į Rusijos rinką.

Ateityje Rusija greičiausiai taps Pasaulinės prekybos organizacijos nare. Tai skatins investuotojus ir vežėjus drąsiau žengti į šalies rinką – ji masina kaimynus dydžiu ir tranzito į Aziją perspektyvomis. Kaliningrado sritis neabejotinai integruosis į esminius ES transporto projektus dėl savo geografinės padėties, todėl ekonominiai ryšiai su Europa stiprės. Lietuvos, kaip Rytų-Vakarų tranzito ir logistikos šalies vaidmuo augs.

Ateities planų įgyvendinimui tampa labai svarbus pernai ES priimtas krovinių transporto logistikos veiklos planas kuris lems šios srities vystymąsi. Jame numatyta sukurti vieningą, visoms transporto rūšims skirtą, transporto dokumentą – Baltijos Jūros strategiją. Vieningo transporto dokumento sukūrimas ir suvienodintos transporto procedūros palengvins krovinių judėjimą per išorines ES sienas.


Šiame straipsnyje: transportaslogistika

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių