Padangų įtaka stabdymo keliui

Susidėvėjusios padangos ir šlapdriba – pavojingas derinys. Automobilis greičiau praranda stabilumą įveikiant posūkius, pailgėja stabdymo kelias.

Be to, ar padangos paklusta vairuotojo komandoms, priklauso ne tik nuo protektoriaus rašto gilumo.

Labai daug visko paslėpta ir po juodu jų paviršiumi: skirtingi plieno ir tekstilės kordai, izoliacinis gumos sluoksnis bei plieninės vielos padangų briaunose – visa tai padeda joms kuo greičiau sustabdyti automobilį ir užtikrina kuo trumpesnį stabdymo kelią, rašo autobild.lt.

Neįtikėtina, kiek daug automobilių vairuotojų rizikuoja savo gyvybe važinėdami padangomis, kurių protektorius susidėvėjęs. O be reikalo. Atidžiau panagrinėjus kainas galima rasti gerų ir nebrangių padangų. Svarbu: vasarines padangas reikia keisti, kai lieka trys, o žiemines – keturi milimetrai protektoriaus. Įstatymo nustatyta 1,6 milimetro protektoriaus gylio riba – gerokai per maža užtikrinti tinkamą saugumą kelyje.

1. Ar skirtingas protektoriaus raštas turi įtakos automobilio stabdymui?

Įstatymų leidėjai nedraudžia važinėti skirtingų gamintojų padangomis – skirtis gali net jų protektoriaus gylis. Tačiau tai neigiamai atsiliepia stabdymo keliui ir važiavimo ypatybėms.

Dėl margo (nevienodo) padangų (gumos) mišinio smarkiai gali skirtis riedėjimo perimetras ir stabdymo kelias. Rezultatas: ant ratų sumontuoti elektroniniai jutikliai automobilio elektronikai perduoda painią informaciją – todėl blogai funkcionuoja ABS ir ESP.


2. Kodėl taip griežtai vertintinas prastas stabdymo kelias?

Avarijos sunkumą dažnai lemia stabdymo kelias. Atliekamų padangų testų metu stabdoma pasiekus 100 km/h greitį. Automobilis geromis padangomis sustoja už 50 metrų ribos, o jei jos prastos – nučiuožiama dar aštuonis metrus. Iš pradžių tai gali atrodyti visai nedaug.

Tačiau geromis padangomis važiuojančiam automobiliui sustojus, mašinos prastomis padangomis spidometras dar rodo apie 37 km/h greitį. Baisu pagalvoti, kas nutiktų, jei toje gatvės vietoje pasirodytų pėsčiasis. Smūgio energija atitiktų kritimą iš šešių metrų aukščio.

3. Kodėl taip pavojinga, kai protektorius nusidėvėjęs?

Įpjovos padangose – tai ne kas kita, o vandens kanalai. Jų užduotis važiuojant šlapia gatve – kuo greičiau iš po padangų išsemti vandenį. Jei protektoriaus nebėra arba jo gylis per mažas, važiuojant po padangomis susidaro vandens sluoksnis. Automobilis pradeda plaukti, praranda kontaktą su kelio danga, ratams neperduodama nei vairavimo, nei stabdymo jėga. Rezultatas: įveikdamas posūkį automobilis tampa nevaldomas, norint sustoti reikia kur kas daugiau laiko.

Stabdymo kelias (m) važiuojant 80 km/h greičiu
8 mm protektorius 52,1 m 
5 mm protektorius 54,0 m
3 mm protektorius 57,9 m
 
4. Ar padangų amžius turi įtakos stabdymui?

Taip, tuomet nusidėvėjęs yra ne tik padangų protektorius – ozonas ir saulės spinduliai sendina padangų gumos mišinį. Šis poveikis yra dar stipresnis, kai automobilis ilgai stovi vienoje vietoje, pvz., jei tai namelis ant ratų, nei kai automobiliu važiuojama kasdien.

Štai kodėl važiuojant 100 km/h greičiu padangos turėtų būti ne senesnės nei šešerių metų. Dėl aplinkos poveikio guma sukietėja, tampa porėta. Pablogėja šoninis sukibimas ir pailgėja stabdymo kelias. Padangos amžių galima sužinoti pažiūrėjus į ant padangos šono esantį DOT numerį (žr. paveikslėlį kairėje). Pirmi du skaičiai įvardija pagaminimo savaitę, kiti du – pagaminimo metus. Pateiktame pavyzdyje padanga pagaminta 2004 metų 50 savaitę. Padangos neturėtų būti senesnės nei dešimties metų.

Ekspertų patarimas: geriau stabdo padangos su lamelėmis

Kalbėdami apie stabdymo kelio sutrumpinimą, privalome paminėti du svarbias technologijas: gumos mišinio ir lamelių. Naujieji silikatiniai mišiniai elastingi išlieka net esant žemoms temperatūroms, o tai pagerina sukibimą. Tačiau optimalus poveikis pasiekiamas tik tuomet, kai šis mišinys sujungiamas su specialiomis lamelėmis.

Dėl šios priežasties žieminėms “UltraGrip Performance II” padangoms gamintojas sukūrėme 3D vaflines lameles, kurios tvirtai sujungtos vienos su kita. Tai suteikia protektoriui stabilumo ir sutrumpina stabdymo kelią, ypač esant aukštai (gal žemai) temperatūrai. Svarbu yra ir protektoriaus rašto dizainas, be to, žieminių padangų protektoriaus gylis turi būti mažiausiai keturi milimetrai.

5. Kaip matuojamas protektoriaus gylis?

Įstatymu patvirtintas 1,6 milimetro protektoriaus gylis turi būti vienodas per visą padangos plotą. Matuojama ties pagrindiniais protektoriaus kanalais.

Jie yra maždaug trimis centimetrais nutolę nuo padangos kraštų, dažniausiai ištisiniai, pastebimi tarp mažesnių protektoriaus takelių.

Dažnai labiau nuvažinėtas padangos kraštas neturi įtakos matavimams. Kas bus pastebėtas važinėjantis mažesnį protektorių turinčiomis padangomis, turės sumokėti 20-40 litų baudą.

6. Kaip stabdo pigios padangos?

Atliktiems testams buvo pasirinktos ir jokio pavadinimo neturinčias padangas iš Tolimųjų Rytų. Nustatyta, kad jos turi itin rimtų trūkumų stabdant. Mūsų patarimas: pirkti žinomų gamintojų padangas, o pinigus taupyti lyginant jų kainas. Patarti gali, pvz., šie tinklai: “Melga”, “Dagris”, “Egzotika”, “Tanagra”, KEMI, “Padangų bazė”.

Jau nekalbant apie patarėjus interneto platybėse: www.reifendirekt.lt, www.padangos.lt, www.wheels.lt arba www.padanguspecialistas.lt. Beje, visi minėti tinklai taip pat turi savo interneto svetaines, kuriose irgi gausu naudingos informacijos. Sumontuoti padangas gali ir prekybininkų internetu partneriai. Padangų montavimas kainuos dar papildomus 3-10 litų už vienetą.

7. Ar universalios padangos tinkamos važiuoti sniegu ir ledu?

Šiuolaikinės universalios padangos tapo tikrais visa galinčiais talentais. Atlikus mažų automobilių klasės padangų lyginamąjį testą paaiškėjo, kad jos, važiuojant sniegu, neatsilieka nuo tikrų žieminių padangų. Universalios padangos labai rekomenduojamos vairuotojams, kurie važiuoja nedaug.

8. Storos ar plonos – kurios padangos stabdo geriau?

Važiuojant sausa lenktynių trasa galioja taisyklė: kuo platesnės ir kuo mažiau protektoriaus turinčios padangos, nes plotas, kuriuo važiuojama, didžiausias, protektoriaus blokai stabiliausi, keliui perduodamos didžiausia galia. Todėl esant sausai kelio dangai lenktyniniai automobiliai važiuoja “slick” tipo padangomis. Visai kitaip, kai kelio danga šlapia. Norint, kad būtų palaikomas padangos kontaktas su keliu, vanduo turi būti “išsemiamas” per protektoriaus kanalus. Jei padangos labai plačios, įvažiavus į gilesnę pelkę, prarandama optimali funkcija – padangos ima plaukti, stabdymo kelias pailgėja.

9. Kurios geriau stabdo – žieminės ar vasarinės padangos?

Važiuojant sniegu net nekyla klausimų – žieminės padangos tikrai geresnės. Lemiamą vaidmenį šiuo atveju atlieka ne tik gumos mišinys, bet ir protektoriuje esančios smulkios lamelės. Jos susijungia su sniego kristalais ir taip užtikrina gerą sukibimą ir stabdymą.

Kai kelio danga šlapia arba sausa bei lauke pliusinė temperatūra, tuomet geriau pasirodo vasarinės padangos. Jų privalumas – stabilesni protektoriaus blokeliai. Svarbu: padangų grandinės pagerina važiavimą šaltuoju metų laiku tik tada, kai jos uždedamos ant žieminių padangų. Tie, kurie grandines užsidės ant vasarinių, net nepasieks normalių žieminių padangų lygio.

Išvada

Jei stabdymo kelias trumpas – vadinasi, saugu. Keičiant padangas, būtent apie tai pirmiausia turėtų būti galvojama. Tačiau kokias padangas pasirinkti? Visos jos apvalios ir kvepia guma. Tarp daugybės prekiautojų yra ir tokių, kurių reklama siūlo viena, o gaunama visai kas kita. Įvairios pigios padangos iš Tolimųjų Rytų yra nekokybiškos bei neužtikrina saugumo. Tas pats pasakytina ir apie senas, nuvažinėtas padangos. Vairuotojai, besilaikantys mūsų padangų testuotojų patarimų, važiuos saugiai.


Šiame straipsnyje: padangospadangų testas

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių