Nauji darbai avaringame Panevėžio aplinkkelyje

Liepos mėnesį vakariniame Panevėžio aplinkkelyje įvyko trys skaudžios avarijos, kurios pasiglemžė 4 žmonių gyvybes.
 
Liepos 7 dieną šiame aplinkkelyje sprogo vilkiko „Skania“ padanga, sunkvežimis išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir trenkėsi į dvi pravažiuojančias krovinines mašinas – mikroautobusą „Volkswagen Transporter“ ir vilkiką DAF, kurių vairuotojai žuvo. Liepos 13 dieną žuvo prieš pat vilkiką „Volvo“ iš šalutinio kelio išnirusio lengvojo automobilio „Citroen Xsara Picasso“ vairuotojas, kartu važiavusi žmona – sunkiai sužeista. Vilkiko vairuotojas matė jam iš dešinės, šalutiniu keliu atvažiuojantį lengvąjį automobilį, kurio vairuotojas iš pradžių mašiną pristabdė, lyg ketino praleisti pagrindiniu keliu važiuojantį. Tačiau staiga vėl pajudėjo...
 
Liepos 26 dieną tame pačiame aplinkkelyje automobilis „Volkswagen Caravelle“, kurio salonas jau liepsnojo atvira liepsna, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir susidūrė su krovininiu automobiliu „Volvo FH“. Liepsnojantis automobilis kliudė dar kitą vilkiką – „Man“ su puspriekabe. Ši mašina nuvažiavo nuo kelio ir apvirto. Trečiojo toje avarijoje dalyvavusio sunkvežimio vairuotojas susidūrimo išvengė, nukentėjo tik puspriekabėje vežtas krovinys.
 
Tos trys avarijos įvyko šiuolaikiniame magistraliniame kelyje, šviesiu paros metu, esant puikiam matomumui ir sausai kelio dangai. Žiniasklaidoje jau minėtas akivaizdus faktas, kad Panevėžio aplinkkelyje kilusios problemos nesusijusios su prasta kelio būkle. Tai kodėl kilo avarijos?
 
Pirmu atveju sprogo sunkvežimio padanga. Antruoju – iš šalutinio kelio į pagrindinį netikėtai prieš pat sunkvežimį išvažiavo lengvoji mašina. Trečiuoju – į priešpriešinę eismo juostą išvažiavo jau liepsnojantis automobilis (ekspertizė parodys, ar tuo metu vairuotojas dar buvo gyvas).
 
Visais šiais atvejais situacijos baigtį vienaip ar kitaip lėmė žmogus, vairavęs automobilį. Ar vairuotojas galėjo išvengti priešpriešinės juostos, sprogus padangai, ar mašina buvo techniškai tvarkinga, kad sprogo padanga?.. Ar saulėtą rytą, apie 7 val. iš šalutinio kelio išvažiuojantis lengvojo automobilio vairuotojas nepastebėjo pagrindiniu keliu artėjančio sunkvežimio, ar jį apakino saulė, ar rizikavo neįsitikinęs?.. Kokios priežastys buvo, kad važiuodamas užsiliepsnojo automobilis? Visa tai parodys ekspertizė.
 
Aplinkkelis avaringumu nepasižymėjo
 
Panevėžio aplinkkelis – „Via Baltica“ magistralinio kelio dalis, valstybinės reikšmės kelias A17, transeuropinio kelio 22 km ilgio ruožas. Pirmąja aplinkkelio juosta eismas prasidėjo 1994 metais.
 
„Via Baltica“ magistralinio kelio Panevėžio aplinkkeliu automobiliai iš visos Europos važinėja jau beveik 20 metų. Per visą tą laiką dideliu avaringumu šis kelias nepasižymėjo, eismo įvykių padaugėjo pastaraisiais metais, o 2010 metų liepa pateikė liūdniausią statistiką. Pastebėta, kad labai dažnai į eismo įvykius aplinkkelyje patenka tranzitinių vilkikų vairuotojai, ypač iš Latvijos bei Rusijos.
 
Vairuotojai nepaiso leistino greičio, lenkimo taisyklių
 
2009 m. Panevėžio aplinkkelyje įvyko 5 įskaitiniai eismo įvykiai, kurių metu 5 žmonės žuvo ir 12 buvo sužeista. 2010 m. taip pat jau žuvo 5 žmonės. Valstybinės reikšmės magistralinis kelias A17 tapo vienu iš avaringiausių Panevėžio apskrityje. Kodėl? Specialistai tvirtina, kad šiame „Via Baltica“ maršruto ruože vairuotojai ypač dažnai viršija maksimalų leistiną greitį, neatidžiai vairuoja, pavojingai lenkia kelio posūkiuose, neatsargiai išvažiuoja į sankryžas iš šalutinių kelių. Neįvertina kelio situacijos – jis nutiestas ovalu aplink miestą, nuolat reikia jausti vairą, neatsipalaiduoti.
 
Esminė problema ta, kad aplinkkelyje nepaisoma leistino greičio ir lenkimo taisyklių. Tuo akivaizdžiai teko įsitikinti liepos 28 dieną, kai ekspertų grupė iš Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos, VĮ „Panevėžio regiono keliai“, Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos biuro tyrinėjo kiekvieną šio aplinkkelio sankryžą, kiekvieną šalutinį kelelį, vos ne kiekvieną šio pavojingu tapusio kelio ruožo metrą, kad galėtų imtis skubių saugaus eismo priemonių. Buvo praėjusios tik dvi dienos po paskutinio tragiško įvykio šiame aplinkkelyje. Apie 11 val. iš Lietuvos–Latvijos pasienio Panevėžio aplinkkeliu važiavo 4 mašinų kolona – priekyje lengvasis automobilis, paskui jį dar 3 sunkiasvoriai vilkikai. Matyt nutaręs, kad važiuoja per lėtai, paskutinysis vilkikas pradėjo lenkti koloną. Tokiam manevrui reikėjo laiko ir laisvos priešpriešinio eismo juostos. Ir aišku – papildomo greičio. Judriame kelyje dažniausiai nebūna nei vieno, nei kito. Kai priešpriešinėje eismo juostoje pasirodė lengvasis automobilis, jam beliko, lyg pabaidytam žvėreliui, skubiai nerti į kelkraštį. Kiek trūko iki ketvirtosios tragedijos šiame ruože? Kiek tokių situacijų įvyksta kasdien?
 
Kelio saugumą kūrė bendromis pastangomis
 
Bendromis pastangomis Lietuvos kelininkai su kelių policijos pareigūnais ir kitų suinteresuotų organizacijų darbuotojais daug padarė, kad Panevėžio aplinkkelyje būtų saugu. Neabejotina, kad visos kelininkų įdiegtos inžinerinės priemonės ten garantuoja saugų eismą. Jeigu tų priemonių vairuotojai paisytų, o reikalavimus vykdytų – tragedijų kelyje nebūtų ir jos nesikartotų.
 
Tie, kurie šį „Via Baltica“ magistralinio kelio ruožą statė ir tie, kurie jį dabar prižiūri, dirbo ir dirba jau pagal šiandieninės Europos ir pasaulio kelių standartus. Lietuvos kelininkai ne pirmi metai bendradarbiauja su Europos ir pasaulio šios srities specialistais bei jų organizacijomis, nuolat keičiasi informacija ir patirtimi.
 
Pažangiausius metodus taikys ir ateityje
 
Kelininkai kasdien praktikoje panaudoja ilgametę savo ir kolegų iš užsienio tarptautinę patirtį. Dirbant kartu, mūsų krašto keliuose šiandien taikomi patys tobuliausi projektai, jie įgyvendinami, naudojamos naujausios technologijos ir technika. Pasinaudodami tomis galimybėmis, Lietuvos kelininkai pažangiausius metodus praktikoje taikys ir ateityje.
 
Nors padaryta labai daug ir nors vis dar stokojama elementarios vairuotojų kultūros ir atsakomybės suvokimo, kelininkai nenori, kad eismo įvykiuose dėl to nukentėtų žmonės. Kad eismo dalyviai šiame kelyje būtų saugūs, su rajoniniais keliais keturšalėse sankryžose kelininkai įdiegė daug saugumą užtikrinančių inžinerinių priemonių: šiuolaikiškai įrengė keturšales sankryžas su rajoniniu keliu į Krekenavą, su keliu į Bernatonių gyvenvietę, abi sankirtos tamsiu paros metu apšviestos. Ateityje Bernatonių ir Krekenavos sankryžose kelininkai įrengs keturšales žiedines sankryžas.
 
Šios eismo saugumo priemonės privers vairuotojus sulėtinti greitį. Tokios žiedinės sankryžos transporto visiškai nesustabdo ir yra pakankamai pralaidžios. To ir siekiama šiuo inžineriniu įrenginiu. Kur pastaraisiais metais Lietuvos kelininkai įrengė tokio tipo žiedines sankryžas, nė vienoje nežuvo žmonės. Sumažėjo ir greičiai. Panevėžio aplinkkelyje vietomis kelių specialistai numatė greitį sumažinti iki 70–50 kilometrų per valandą. Daugelyje kelio ruožų bus atsisakyta posūkių į kairę.
 
Dar šiais metais pavojingoje sankryžoje su valstybinės reikšmės rajoniniu keliu Nr. 3005 Panevėžys–Skaistgiriai–Pušalotas planuojama apriboti maksimalų leistiną greitį iki 50 km/val. ir įrengti greičio matavimo prietaisą, pavojingose kelio kreivėse uždrausti lenkti krovininėms transporto priemonėms. Prieš pavojingas sankryžas važiuojamoje kelio dalyje bus įrengtos vairuotojus įspėjančios triukšmo juostos, lankstūs, šviesą atspindintys stulpeliai pagrindiniame kelyje horizontaliu ženklinimu pažymėtose salelėse. Lietuvos policijos iniciatyva bus sustiprinta eismo kontrolė. Bendromis pastangomis bus siekiama, kad iš aplinkinių teritorijų vairuotojai tiesiogiai nepatektų į aplinkkelį nelegaliais keliais.
 
Visus projektavimo ir statybos darbus numatyta užbaigti 2010–2015 metais.