Kur dėti senas padangas ir akumuliatorius

Jei vasarinės padangos nenusidėvėjusios, jas galima palikti kitam sezonui. Tačiau ką daryti, jei padangos jau niekam tikusios?

Senas padangas išmesti į konteinerį, kuriame atsiduria kasdienės šiukšlės – taip dažnai pasielgia daugelis vairuotojų, ypač tie, kurie gyvena miestų daugiabučiuose. Beje, taip pat pasielgiama ir su kitomis automobilių atliekomis: senais akumuliatoriais, filtrais, alyva.

Tačiau ne vienas vairuotojas, matyt, pastebėjo, kad dažniausiai šiukšlių surinkėjai senų padangų neišveža, o palieka jas tūnoti daugiabučio kieme šalia konteinerio. Mat senas padangas privalu išvežti į specialias jų surinkimo vietas, rašo autobild.lt.

O gal padangas paprasčiausiai padegti – ir problema bus išspręsta. Tokių gudručių vis dar atsiranda ne vienas ir ne du. Padangos nepavojingos tol, kol neužsidega. Degantis didelis jų kiekis pridarytų nemažai žalos aplinkai. Padangas sunku užgesinti, jų dūmai kenksmingi sveikatai.

Daugelis turbūt dar pamena prieš penkerius metus Trakų apylinkėse kilusį gaisrą, kai “neva nuo žaibo” užsidegė senų padangų aikštelė. Ši nelaimė virto ekologine katastrofa: degdamos padangos ne tik teršia aplinką juodais dūmais, bet ir išskiria kancerogenines, vėžį sukeliančias medžiagas. Padangas galima deginti tik specialiose krosnyse, kurių kaminuose sumontuoti specialūs filtrai. Lietuvoje tokias krosnis turi tik “Akmenės cemento” gamykla.

Tai kur tuomet vairuotojams dėti senas padangas ir kitas atitarnavusias automobilio detales, kurios teršia aplinką? Visus atsakymas rasite šiame mūsų straipsnyje. Beje, vairuotojams pravartu priminti, kad už aplinkos teršimą numatyta bauda net iki 2000 litų.

Senas padangas – į specialias aikšteles

Automobilio padanga yra stambiagabaritė atlieka ir jos į bendrus sąvartynus vežti nevalia. Visas padangas privalu atiduoti į specialias jų surinkimo aikšteles, kurių sąrašą matote lentelėje. Per metus Lietuvoje yra sudėvima apie 14–16 tūkst. tonų padangų.

Deja, utilizavimo įmones tepasiekia gal tik 10 proc. senų padangų.

Šiuo metu trisdešimt vienoje Lietuvos savivaldybėje veikia 47-ios didžiųjų atliekų surinkimo aikštelės. Dar planuojama įrengti 98 tokio tipo aikšteles. Gyventojai informacijos apie atliekų surinkimą gali teirautis savo miestų ar rajonų savivaldybėse.

Pavyzdžiui, Vilniaus gyventojai padangų (iki 4 vnt.) atliekas nemokamai gali palikti tik dviejose didžiųjų atliekų surinkimo aikštelėse: Lentvario g. 15 ir UAB “Ecoservice” teritorijoje, Gariūnų g. 71. Pastarojoje aikštelėje didžiosios atliekos iš Vilniaus miesto gyventojų nemokamai priimamos pirmadieniais, trečiadieniais ir penktadieniais nuo 6 iki 18 val.; antradieniais ir ketvirtadieniais – nuo 8 iki 20 val.; šeštadieniais ir sekmadieniais – nuo 9 iki 15 val.

Už senas padangas servisai reikalauja mokėti

Vairuotojas, pasikeisti padangų nuvažiavęs į servisą, turi būti atsargus, nes kai kurie jų pasirengę patuštinti mūsų kišenes, imdami mokestį už paliekamą seną automobilio “apavą”. Vienas verslininkas apskaičiavo, kad “sutvarkyti vieną seną padangą” jam kainuoja 12 litų. Mat tą padangą reikia “saugoti, nuvežti į utilizacijos vietą ir dar sumokėti už tai, kad ją priims sunaikinimui”.

Todėl yra servisų, kurie už kiekvieną paliktą seną padangą iš vairuotojo “lupa” net po 15 litų. Kitose automobilių dirbtuvėse už seną padangą imamas 5–10 litų vadinamasis utilizacijos mokestis. O, pavyzdžiui, vienas didžiausių padangų centrų Lietuvoje “Melga” mokestį už paliekamą seną padangą šį rudenį sumažino iki 2 litų.

Servisai privalo priimti ir kitas aplinką teršiančias atliekas

Prieš kelerius metus Aplinkos ministerija išleido įsakymą, kuriuo visos automobilių remontu užsiimančios bendrovės įpareigotos nemokamai iš vairuotojų priimti absoliučiai visas transporto priemonių atliekas: ne tik senas padangas, bet ir akumuliatorius, seną alyvą, panaudotus filtrus, net senus amortizatorius.

Taip pat pavojinga liekana, turinti toksinių medžiagų. Dar viena pavojinga automobilio atlieka – aušinimo skystis. Nemažai vairuotojų jį keičia kas 8–10 metų, senąjį dažniausiai palikdami autoservisuose, todėl ekologinės “bombos” statuso etilenglikolis (cheminis aušinimo skysčio pavadinimas) neturi.

Bene mažiausiai ekologinių problemų kelia tos automobilio atliekos, kuriose yra bent keletas gramų metalo. Krizės metu metalo “ieškotojų” būrys dar pagausėjo ir net priemiesčių pamiškės, kurios anksčiau būdavo nusėtos pačių įvairiausių geležinių šiukšlių, net nuo senų metalinių puodų ir keptuvių jau “išvalytos”. O ką jau kalbėti apie tokį “prabangų” daiktą kaip senas akumuliatorius. Prieš kelias dienas kaimynas Juozas išvežė tris senus akumuliatorius ir už juos gavo… net 45 litus.

Į ką kreiptis, jei servisai atsisako priimti kenksmingąsias atliekas?

Pagal Lietuvoje galiojančių teisės aktų reikalavimus autoservisai privalo pasilikti visas po mašinos remonto ar aptarnavimo susidariusias atliekas. Grąžinti jas transporto priemonės savininkui ar naudotojui – draudžiama.

Jeigu Vilniuje autoservisas atsisako priimti atliekas, miesto gyventojai apie tai gali informuoti Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūrą tel.: 213 99 61, 213 99 62 arba el. paštu vilniaus.ma@vrd.am.lt.

Kituose miestuose vairuotojams reikėtų kreiptis į tų miestų aplinkos apsaugos agentūras.

Koks padangos likimas?

Nusidėvėjusios padangos gali būti panaudotos energijai gauti arba perdirbti į antrines žaliavas. Lietuvoje seną automobilių “apavą” energijai gauti naudoja AB “Akmenės cementas”. Padangos deginamos naudojant specialius filtrus, kurie visiškai neutralizuoja degimo proceso metu išsiskiriančias kenksmingąsias medžiagas. Kitas nudėvėtų padangų perdirbimo būdas – jas susmulkinti, atskiriant gumą, metalą ir tekstilino kordą.

Taip gaunami gumos miltai (granulės), kurios gali būti naudojamos stadionų ar kitokių guminių dangų, avalynės, automobilių guminių detalių gamybai ir kt. Nemažai Europos šalių senų padangų granules naudoja keliams tiesti – asfaltas su gumos priemaišomis kur kas ilgiau laiko.

Vietos, kurioser iš gyventojų nemokamai priimamos senos padangos bei stambiagabaritės atliekos

UAB „Žalvaris“