Kokie rūpesčiai kelininkus užklumpa pavasarį?

Po sunkios žiemos Lietuvos kelius prižiūrinčios įmonės jau užkonservavo praėjusio sezono mechanizmus. Dabar šių tarnybų žmonės užtaiso kelių duobes, ženklina asfalto dangas, tvarko pakelių stoteles ir poilsiavietes, kelių ženklus. Šį pavasarį anksti suvešėjo žolė.

Pakeitę sniego verstuvus į žolės pjovimo mašinas, ratinių traktorių vairuotojai išskubėjo šienauti pakelių. Pagrindiniai technikos priežiūros rūpesčiai gula ant įmonių mechanikų pečių. Nesibaigiantys krizės metai, priverstinis darbo vietų mažinimas, nežabotas lėšų karpymas negailestingai išretino šios techninės tarnybos specialistų gretas. Kelių meistrijų padaliniuose jų apskritai nebeliko. Kas tvarkys dokumentaciją, apskaitą, būtiniausią kasdienių darbų registraciją?
 
Sensta automobilių parkas
 
Beveik visų kelių tarnybų garažai tapo remonto dirbtuvėmis: išardyti automobilių varikliai, važiuoklės, išmontuoti ratai, aplink blykčioja suvirinimo aparatų ugnelės. Daug laiko užima šis remontas. Kai kurias mašinas reikia tiesiog perrinkti. Nemaža dalis dabar remontuojamų automobilių kelių įmonėms tarnauja 15–17 metų. Į juos tenka sudėti daug naujų detalių ir mazgų.

Dėl to išaugo remonto kaštai. Vieno susidėvėjusio automobilio tvarkymas kasmet kainuoja 20–30 tūkst. litų. Įmonių mechanikai sako, kad už tas kasmet išleidžiamas lėšas remontui būtų galima įsigyti visai naujų vakarietiškų automobilių. Ir tai būtų kur kas teisingesnis žingsnis už amžiną remontą ir kasmetinę senėjančio automobilių parko reanimaciją (Europos valstybėse kelių mechanizmai atnaujinami kas 7–10 metų).

Dėl lėšų stygiaus iki šiol taip ir nepavyko iš kelių įmonių išgyvendinti senosios sovietinės technikos – beveik visose dar naudojami sunkvežimiai „Maz“, „Zil“ ir kt. Šis pavasaris atskleidė ir kitų problemų. Automagistralių Vilnius–Kaunas–Klaipėda, Vilnius–Panevėžys ir kitų magistralinių kelių apsaugai nuo laukinių žvėrių sparčiai tiesiamos metalinės tvoros. Jos dabar saugo šimtus kilometrų kelių. Tačiau saugodami kelius nuo žvėrių, jau negalime apsiginti nuo žmonių – neregėtą mastą įgijo šių tvorų metalinių stulpelių vagystės.

Širvintų kelių tarnybos vadovai pasakojo, kad per savaitę pavagiama apie 50 tokių stulpelių. Juos bandoma pakeisti mediniais – gal medis taip nemasins vagių.
 
Mechanizmus gaminasi patys
 
Ukmergės meistrijoje kai kurie smėlio barstytuvai jau tarnauja virš 10 metų, vokiškas „Schmidt“ nepakeičiamas 17 metų. Pirmuosius penkerius metus jie dirbo nepriekaištingai, o paskui reikalavo vis didesnių investicijų. Kad būtų pigiau, mechaninių dirbtuvių specialistai įsigudrino patys pasigaminti hidraulines mechanizmų žarnas ir kt. Tačiau barstytuvų gumines konvejerių juostas ir kai kurias kitas detales gali pagaminti tik mechanizmus tiekiančios užsienio firmos. Tos detalės brangios.

Todėl iškyla klausimas: kas ekonomiškiau – pirkti detales ar naują įrenginį? Taupydami ir tas skurdžias lėšas kelių specialistai bando patys kurti ir gamintis būtiniausius mechanizmus. Taip Skuodo kelių tarnybos šaltkalviai pasigamino mechanizmą kelkraščiams užpilti žvyru ir skalda.– Sunkvežimis kelkraštyje išverčia krūvas žvyro, o jį reikia išbarstyti kilometro ir net kelių kilometrų ruože. Kastuvais ar buldozeriu tokio darbo nepadarysi. Štai tokia „smulkioji mechanizacija“ ir ateina į pagalbą, – pasakoja mechanikai. Kretingos kelių specialistai įsigijo UAB „Zona optima“ mechanizmą asfalto siūlėms užpildyti – taip pat su ratais, važiuokle, talpa skaldelei supilti. Kelininkai mechanizmus naudoja gan intensyviai.

Net sezoniniai žiemos įrengimai darbų mėnesiais dažniausiai naudojami visą parą. Nekyla abejonių, kad jie ir susidėvi. Vien VĮ „Automagistralė“ Vievio kelių tarnybos Kauno meistrija prižiūri Vilniaus–Kauno magistralę nuo Antakalnio iki Kauno. Šios meistrijos žinioje – didžioji Sargėnų sankryža, Kauno–Klaipėdos magistralė iki Cinkiškių kryžkelės prie Kėdainių raj. ribos. Aptarnaudami tokią teritoriją, apkrauti mechanizmai nuvažiuoja šimtus kilometrų.

Rūpestis aplinka
 
Kiekvienais metais kelininkai nemažai nuveikia, kad būtų įdiegti ekologiniai – aplinkos apsaugos projektai. Ir pirmiausia šiuos darbus pradeda nuo savo kiemo, teritorijos, kurioje įsikūrę. Tai svarbu, nes dauguma šių tarnybų valdų – miestuose bei rajonų centruose. Jų savivaldybės gerai vertina kelininkų pastangas mažinti taršą, kurti žaliąsias zonas savo teritorijose ir prie kelių.

Daugelyje Lietuvos vietų kelių tarnybos pirmauja tarp kitų organizacijų, kurios įsikūrusios miestuose ir rajonuose. Tarp tokių – Kretingos, Skuodo, Šilalės, Šilutės kelių tarnybos. Savo teritorijos valymo įrenginių statybą jau užbaigė Endriejavo meistrija. Visose tarnybose įrengtos talpos panaudotoms alyvoms, niekur jų teritorijose nepamatysi naftos produktų nuotėkų ar dėmių.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių