Kelias „Via Baltica“ turi tapti automagistrale

AB „Panevėžio keliai“ dviejuose  tarptautinės magistralės „Via Baltica“ ruožuose baigė dangos stiprinimo darbus. Sutartys dėl šių darbų su Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) prie LR Susisiekimo ministerijos buvo pasirašytos 2009 m. liepos 13 d. Projekto darbai finansuoti ES Sanglaudos fondo ir Lietuvos Respublikos lėšomis.

Vadovaujantis pirmąja sutartimi už 6,6 mln. litų (su PVM) buvo stiprinama kelio danga kelio Panevėžys–Pasvalys–Ryga ruože nuo 60,9 iki 65,19 kilometro, o sankryžoje 47,46 kilometre įrengta 323 metrų lėtėjimo-greitėjimo juostų.

Vadovaujantis antrąja sutartimi, kurios apimtis pinigine išraiška siekė 15,6 mln. litų, darbai buvo vykdomi kelio Panevėžys–Aristava–Sitkūnai ruože nuo 23,36-44,55 kilometro. Kelio danga sustiprinta ruožuose, kurių bendras ilgis siekia 9,42 kilometro, įrengtas 3 kilometrų ilgio pėsčiųjų ir dviračių takas, 5,02 kilometro tinklo tvoros.

Į šį ruožą patenkančioje Ramygalos gyvenvietėje, susikirtimuose su vietinės reikšmės keliais, įrengtos trys sankryžos su iškiliomis salelėmis. Salelėms įrengti, vadovaujantis gera ES eismo saugumo priemonių diegimo praktika, naudotos raudonos spalvos trinkelės. Pasibaigus darbams kelio per Ramygalos gyvenvietę asfalto dangos plotis siekia 8 metrus, o prieš ir už gyvenvietės, kur perspektyvoje planuojamas Ramygalos aplinkkelio prisijungimas, asfalto danga siekia 9 metrų plotį.  Dviejuose darbų ruožuose  įrengta 15 vandens pralaidų.

Minėti darbai buvo atlikti per rekordiškai trumpą keturių mėnesių laikotarpį.

„Via Baltica“ kelias yra viena intensyviausio eismo tarptautinių magistralių Lietuvoje ir kartu viena pagrindinių Lietuvos transporto arterijų, turinčių ypač didelę įtaką šalies ekonomikai.

2007–2013 metais į „Via Baltica“ plėtrą Lietuvos teritorijoje planuojama investuoti iki 509 mln. Lt.  Iki 2035 metų „Via Baltica“ kelio parametrai turėtų atitikti automagistralėms keliamus reikalavimus. Tai yra, priešingų krypčių eismo srautai automagistralėse turės atskiras važiuojamąsias dalis, atskirtas skiriamąja juosta, o eimas sankryžose bus organizuotas skirtingais lygiais.


AB „Panevėžio keliai“ magistralėje „Via Baltica“ dirba nuo 1989 metų, kai buvo pradėta vykdyti Šilagalio sankryžos statyba. Tuo metu tarptautinės magistralės „Via Baltica“ pavadinimas dar neegzistavo. Buvo vykdoma kelių Panevėžys-Ukmergė ir Panevėžys –Kėdainiai sankirtos rekonstrukcija, o darbus vykdė Panevėžio kelių statybos valdyba Nr. 5, kurios bazėje vėliau įsikūrė AB „Panevėžio keliai“. Šilagalio sankryža buvo traktuojama kaip magistralės Vilnius-Panevėžys dalis.

Tik 1994 metais Kretoje vykusioje transeuropinio transporto konferencijoje buvo patvirtinti 9 transeuropiniai transporto koridoriai Rytų Europos valstybių integracijai į Vakarų Europos kelių tinklą. Du iš šių koridorių kerta Lietuvos teritoriją: šiaurės-pietų krypties I koridorius arba „Via Baltica“ (Helsinkis-Talinas-Ryga-Kaunas-Varšuva) ir lygiagreti IA atšaka arba „Via Hanseatica“ (Ryga-Šiauliai-Kaliningradas-Berlynas).

Trečiojoje transeuropinio transporto konferencijoje, kuri vyko 1997 m. Helsinkyje, buvo numatyta galimybė pagrindines Lietuvos magistrales prijungti prie tarptautinių koridorių. „Via Baltica“ pagrindą sudaro jau esami keliai, kurių ruožai rekonstruojami ir platinami, tiesiami aplinkkeliai, didinamas eismo juostų skaičius, statomi viadukai ir sankryžos. Tai europinės kokybės kelias, palengvinantis prekybą ir susisiekimą tarp Suomijos, Estijos, Latvijos, Lietuvos, Lenkijos ir kitų Rytų bei Vakarų Europos šalių. Bendras „Via Baltica“ ilgis - 649 kilometrai, per Lietuvą driekiasi 274 kilometrai.

1995 metais AB „Panevėžio keliai“ atidavė naudoti Panevėžio miesto pietinį aplinkkelį bei dalį vakarinio aplinkkelio, 1996 metais buvo baigtas statyti vakarinis aplinkkelis. Ir tuomet šios jungtys, nukreipiančios tranzitinį automobilių srautą nuo Panevėžio, oficialiai dar nesivadino tarptautinės magistralės dalimi.

ES bankų lėšomis dalinai finansuojami darbai „Via Baltica“ kelyje pradėti vykdyti 1997 metais. Rekonstruotas kelias Panevėžys-Kėdainiai-Cinkiškis, pastatytas Kėdainių aplinkkelis, darbai vyko kelyje Panevėžys-Pasvalys-Ryga. 1998 metais baigtas statyti Panevėžio miesto šiaurinis aplinkkelis, 2003 metais baigta kelio Vilnius-Ryga susikirtimo su keliu Panevėžys-Šiauliai rekonstrukcija į dviejų lygių sankryžą (Nausodės sankryža). Visus minėtus darbus vykdė AB „Panevėžio keliai“.

2004-2006 metais magistralės plėtros darbai buvo vykdomi Panevėžio, Kauno ir Marijampolės apskrityse. Plėtra vyko dviem etapais. Dviejų atskirų sutarčių,  pasirašytų 2004 metų rugpjūčio ir 2005 metų liepos mėnesiais, tarp LAKD ir AB „Panevėžio keliai“ vertė – 100,65 milijono litų (su PVM).  Projektą finansavo ES Sanglaudos fondas (85 proc.) ir  Lietuvos Respublika.


Šiame straipsnyje: Via BalticaKelių tiesimas

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių