Kas labiausiai erzina Lietuvos vairuotojus?

Nacionalinės vairuotojų apklausos duomenimis, beveik 40 proc. šalies vairuotojų prie vairo nuolat patiria pyktį, o pykčio lygį Lietuvos keliuose vairuotojai vertina kaip aukštesnį nei vidutinis – 6,6 balo iš 10 maksimalių.

Atrodome prasčiausiai ES

„Kalbant apie saugumą šalies keliuose, padėtis nėra džiuginanti. Pagal praėjusių metų statistiką, milijonui gyventojų tenka 100 aukų. Tai blogiausias rodiklis Europos Sąjungoje (ES). Tiesa, jis nelabai skiriasi nuo kaimynių šalių, bet Susisiekimo ministerija (SM) siekia sumažinti eismo įvykių skaičių keliuose ir išvengti materialinių nuostolių“, – pažymi susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius.

Draudimo kompanijos „Lietuvos draudimas“ valdybos narys Raimondas Geleževičius atkreipia dėmesį, kad per metus mūsų šalyje įvyksta 76 tūkst. eismo įvykių, o bendra patiriama dalyvių nuostolių suma viršija 500 mln. Lt per metus.

„Praėjusiais metais eismo įvykiuose žuvo 301 žmogus, sužeista – 3712. Tai liūdna statistika. Su ja atrodome prasčiausiai ES“, – tvirtina R. Geleževičius.

Nesaugiausios šalys ES yra Lietuva, Rumunija ir Lenkija. Saugiausioms priskiriama Danija, Jungtinė Karalystė, Nyderlandų Karalystė bei Švedija. „Praėjusiais metais ES džiaugės, kad pavyko sumažinti aukų skaičių iki rekordinių žemumų, o Lietuvoje jis net išaugo 2 proc., kai Lenkijoje aukų keliuose sumažėjo 15 proc.“, – duomenis pristato R. Geleževičius.

Savo ruožtu R. Sinkevičius pabrėžia, kad saugumas keliuose susideda iš kelių komponentų: eismo dalyvio, transporto priemonės, kelio ir aplinkos, kurioje vyksta procesas. „Apie vairuotojų kultūrą ir emocinę būseną mes beveik nekalbame. Agresyvus vairavimas yra viena iš nelaimes kelyje sukeliančių priežasčių“, – pastebi susisiekimo ministras.

40 proc. vairuotojų pyktį patiria nuolat

Vairuotojų pykčiui pažaboti užsimojo „Lietuvos draudimas“, pradedantis įgyvendinti socialinę kampaniją „Nulis pykčio“. Bendrovės atliktas tyrimas atskleidė, kad 95 proc. Lietuvos vairuotojų, sėdę prie vairo, bent kartais patiria neigiamas emocijas – pyktį, susierzinimą, išgąstį ar stresą.

Pykčio lygį Lietuvos keliuose vairuotojai vertina kaip aukštesnį nei vidutinis – 6,6 balo iš 10 maksimalių.

Pyktis kelyje apibūdinamas kaip baudžiamasis, agresyvus ar socialiniai nepriimtinas elgesys kelyje. Šis elgesys paprastai pasireiškia kitų vairuotojų vaikymusi, grasinimais eismo dalyviams, jų įžeidinėjimais, nepadorių gestų rodymu ar net muštynėmis. Jam priskiriami ir tokie veiksmai kaip lenkimas kelkraščiu, mirksėjimas ilgosiomis šviesomis, tyčinis stabdymas, įkyrus signalizavimas ir kiti veiksmai.

Nacionalinės vairuotojų apklausos duomenimis, kurią „Lietuvos draudimo“ užsakymu atliko rinkos tyrimų bendrovė „Spinter“, beveik 40 proc. vairuotojų prie vairo pyktį patiria nuolat: kiekvieną kartą vairuodami (3 proc.), labai dažnai (10 proc.), dažnai (24 proc.). Įdomu tai, kad vairuotojai mano, jog kiti eismo dalyviai pyktį patiria dar dažniau, nei jie patys. Net 60 proc. apklaustųjų tvirtina, kad kiti vairuotojai nuolat patiria neigiamas emocijas prie vairo.

Tyrimo metu paaiškėjo, kad vairuotojai labiausiai supyksta, kai priešais juos „užkišamas“ automobilis (supykdo 43 proc. vairuotojų) ir persirikiuojama ar sukama nerodant įspėjamųjų ženklų (40 proc.).

34 proc. įvardino, kad pyktį sukelia kito automobilio vairuotojo per vėlai rodomas posūkio į kairę signalas. 30 proc. įvardijo kitų vairuotojų išsiblaškymą, sukeliantį kelių eismo taisyklių pažeidimus, dar 27 proc. labiausiai pykdo netvarkingai pastatyti automobiliai.

Įrengs informacinius stendus

Įgyvendinant socialinį projektą bus įrengiami specialūs informaciniai stendai kelių vietose, kur dažniau pasitaiko pykčio protrūkių. Savo ruožtu Lietuvos automobilių kelių direktoriaus pavaduotojas Egidijus Skrodenis mano, kad žingsnį į naujo eismo saugumo gerinimą šalies keliuose reikėjo jau gerokai anksčiau, tačiau tada buvo daromi kiti žingsniai, mažinant nukentėjusiųjų skaičių keliuose.

„Dabar turime investuoti į pagarbą kitiems eismo dalyviams. Geras vairuotojas yra tas, kuris rūpinasi ne tik savimi, bet ir kitais. Dažnai pyktis kyla ne todėl, kad yra pikti žmonės, bet kad kiti vairuotojai pasielgė neatsakingai. Tai tikiuosi, kad akcija padės suvaldyti pyktį, o po keleto metų nebūsime paskutiniai ES“, – viliasi E. Skrodenis.