Kaip mus dabar nuodija žvyrkeliai, būsime „informuoti“ tik 4013 metais

Atėjus karščiams šalia žvyrkelių gyvenantys žmonės skendi automobilių sukeltose dulkėse ir kreipiasi pagalbos, kad būtų ištirta, ar jų koncentracija neviršija leistinų normų. Tačiau savo sveikata susirūpinę gyventojai lieka it musę kandę. Specialistai jiems atkerta, kad vos spėjama tirti didmiesčių oro užterštumą. O jei per metus tyrimai būtų atlikti bent prie vieno žvyrkelio, kol būtų ištirti visi, prireiktų 2000 metų.

Gyventojai kovą laimėjo

Vilniaus Pilaitės mikrorajono gyventojai jau kurį laiką kovoja, kad neasfaltuotoje Varnės gatvėje būtų ištirta kietųjų dalelių koncentracija. Į portalo redakciją besikreipusi moteris tikino, kad kol sulaukė už šią sritį atsakingų specialistų pažado norimoje vietoje pastatyti mobilią laboratoriją, jai teko dėti daug pastangų.

Daugiau nei ketverius metus su mažais vaikais šalia žvyrkelio gyvenanti moteris pasakojo, kad Aplinkos apsaugos agentūros Oro kokybės vertinimo skyriaus darbuotojai iš pradžių jai aiškino, kad niekas smulkių gatvių užterštumo nematuos, kadangi nespėjama tirti didžiųjų miestų centrinės dalies oro kokybės. O be to, neužtenka ir technikos, kurią būtų galima pastatyti prie dulkėse skendinčių gatvių. Tačiau Varnės gatvėje gyvenančių žmonių šie argumentai neįtiko ir jie išpešė pažadą, kad jų gyvenamojoje vietoje kietųjų dalelių koncentracija bus ištirta.

Pašnekovės teigimu, gatvės savivaldybė artimiausiu metu neasfaltuos, nes kol kas nenutiestas vandentiekis. Tai turi būti padaryta iki 2020 m. ir tik tada gyventojai gali tikėtis atsisveikinti su pro langus į namus besiveržiančiomis dulkėmis.

Skundžiasi bloga vaikų sveikata

Oro taršos tyrimas, moters teigimu, reikalingas norint išsiaiškinti, kodėl gatvės gyventojai, o ypač vaikai, taip dažnai serga kvėpavimo takų ligomis. Ji įsitikinusi, kad gyvenimas dulkių draugijoje yra labai pavojingas ir kaip tik todėl vis daugiau žmonių ima kamuoti astma.

„Nuo apsigyvenimo naujame name praėjo vos pusantrų metų ir mano vaikas vidury vasaros susirgo plaučių uždegimu. Ir nuo tada jį nuolat kamavo bronchitai. Šalia gyvenančios šeimos vaikas susirgo astma. O dabar nuo dulkių jis dūsta. Dar kitam penkerių vaikui pasireiškė astmos požymiai. Neseniai kalbėjau su dar viena mama ir paaiškėjo, kad jos vaikai, kai tik šeima atsikėlė į šią vietą, ėmė dažniau sirgti“, - skundėsi pašnekovė.

Kita vertus, tiek dulkių nekiltų, jei vairuotojai laikytųsi leistino greičio. Moteris piktinosi, kad maždaug 80 km/val. greitį pasiekiantys žmonės nesuka galvos, kad dėl jų kaltės vietiniai gyventojai priversti skęsti dulkėse.

„Mes net norėjome pakabinti didelį tentą, kuriame būtų parašyta: nekelkite vietiniams gyventojams vėžio – važiuokite lėčiau. Žmonėms visai nerūpi, kad mes skęstame dulkėse. Juos reikia auklėti“, - portalui kalbėjo Varnės gatvės gyventoja.

Vis dėlto dulkėse skendinčių žmonių Lietuvoje yra žymiai daugiau. Vilniuje gatvių ilgis siekia 1500 km, tačiau net 500 km gatvių asfalto iki šiol nesulaukia. Apskritai Lietuvoje bendras valstybinės reikšmės kelių ilgis sudaro daugiau nei 21 tūkst. km, o iš jų neasfaltuoti rajoninės reikšmės keliai sudaro per 7000 km. Kitaip tariant, iki šiol neasfaltuota 34,2 proc. valstybinės reikšmės kelių.

Žvyrkeliai tiriami nebus

Aplinkos apsaugos agentūros Oro kokybės vertinimo skyriaus vedėjas Donatas Perkauskas portalą tikino, kad visų Lietuvos žvyrkelių užterštumo ištyrimas Lietuvai – utopinė svajonė. Anot specialisto, Lietuvoje yra 14 stacionarių oro taršos matavimo stotelių, kurios duomenis iš stebėjimo vietų pateikia kas valandą.

Tiesa, visa brangiai kainuojanti automatinė stebėjimo aparatūra, kurios išlaikymas per metus kainuoja kelis šimtus tūkstančių litų, išdėstyta didžiuosiuose Lietuvos miestuose, kur teršalų koncentracija didžiausia.

Prioritetas, D. Perkausko žodžiais tariant, teikiamas toms vietoms, kuriose didžiausias eismo intensyvumas ir kur didžiausias gyventojų tankumas.  O visiems kitiems atvejams specialistai turi mobilią tyrimo laboratoriją. Tačiau ji beveik visuomet yra užimta sprendžiant ekstremalias situacijas.

Todėl gerų žinių vasarą leidžiantiems prie dulkančių žvyrkelių skyriaus vedėjas neturi. „Specialiai žvyrkeliai nėra tiriami. Yra keli tūkstančiai žvyrkelių, o mobili laboratorija yra viena. Tai kas po galais visiems metams pastatys tose vietose mobilią laboratoriją? Niekas nestatys milijonus kainuojančių stotelių prie šunkelių“, - situaciją apžvelgė valdininkas.

Namus pataria apsodinti medžiais

Anot jo, nuo automobilių sukeliamų dulkių labiausiai nukenčia gyvenantys arčiausiai kelio. Jiems D. Perkauskas pataria vietoje skundų rašymo apsitverti aklina medžių tvora: „Viskas labai paprasta: patartina sodybas apsodinti medžiais. Tada tikrai dulkės bus sustabdytos. Mano svainis, nors šalia jo namų vieškelio ir nėra, apsitvėrė tikra eglių siena. Ten net praeiti sunku. Medžių siena atlieka filtro funkcijas.“

Opios problemos, kaip teigė pašnekovas, neliktų, jei Lietuvoje būtų sparčiau asfaltuojami žvyrkeliai. O kol šis procesas vyksta lėtai, jo skaičiavimu, jei sakytume, kad šalyje yra 2000 žvyrkelių ir kasmet bent šalia vieno būtų pastatoma mobili laboratorija, tai oro ištyrimui prireiktų 2000 metų. Kitaip tariant, sužinotume, kuo šalia jų gyvenantys kvėpuoja tik 4013 metais.

Vis dėlto D. Perkauskas gyventojus ramino, kad padėtis nėra jau tokia bloga. Anot jo, kietųjų dalelių koncentracija šalia žvyrkelių nelenkia arterinių sostinės gatvių, nes esą jose daug mažesnis automobilių srautas ir todėl mašinų ratų sukeltos dulkės greitai išsisklaido. Nors tyrimai ir neatliekami, valdininkas įsitikinęs, kad kietųjų dalelių koncentracija šalia žvyrkelių nustatytų ES normų neviršija.

Tyrimas tiesos neparodo?

Pasidomėjus apie padėtį Vilniuje esančioje Varnės gatvėje, vyras pripažino, kad iš tiesų gautas gyventojų prašymas ištirti oro užterštumą ir jis bus patenkintas. Tačiau jo pateikti duomenys nesutapo su į portalo redakciją besikreipusios moters skaičiavimu. Ji tikino, kad gyventojai gatvę filmavo ir tokiu būdu nustatė, kad eismas joje labai intensyvus – per parą pravažiuoja 500 mašinų. O Aplinkos apsaugos agentūros darbuotojas teigė, kad gatvėje eismas kaip tik nėra judrus. Jo manymu, gatvės dulkes kasdien sukelia nedaugiau nei 100 automobilių.

Nors šioje gatvėje dvi dienas ir stovės mobili laboratorija, tačiau dėl to rimtų išvadų, specialisto teigimu, padaryti nepavyks. Esą oro užterštumą tirti reikėtų visus metus iš eilės arba bent jau kiekvienu metų laiku po dvi savaites. Taigi matavimo rezultatais galima pasikliauti tik tuomet, jei tyrimas per metus vykdytas bent aštuonias savaites.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių