Gyventi arti judrios gatvės – pavojinga

Panevėžyje, Smėlynės gatvėje, netoli geležinkelio pervažos esančiame nuosavame name šešerius metus gyvenantys Algirdas ir Aušra Linkevičiai iki praėjusio penktadienio vakaro nesusimąstė, kad įsikūrė padidinto pavojingumo zonoje, nes jų medinis namas visai arti važiuojamosios dalies.

Tą dieną įvykęs incidentas tik dėl laimingumo atsitiktinumo jiems nekainavo sveikatos ar net gyvybės.

Penktadienio vakarą A.Linkevičius žiūrėdamas televizorių prisnūdo, kai išgirdo smarkų trenksmą. Įpuolęs į kambarius, esančius nuo gatvės pusės, vyras išvydo išgriautą verandą, dalį vienos namo sienos, sulaužytus baldus ir automobilio „Volkswagen Sharan“ priekinius ratus.

Suvokęs, kad mašina įvažiavo į namą, šeimininkas nustėro, pagalvojęs apie savo žmoną.

Kaip vėliau paaiškėjo, Aušra Linkevičienė dar prieš kelias minutes buvo toje namo dalyje, kurią sugriovė automobilis. Moteris dėkoja likimui, kad prieš pat jam įlekiant į namą, ji išėjo pas kaimynę.

Abu namo šeimininkai liko gyvi ir sveiki, o „Volkswagen Sharan“ vairavusi 35 metų R.Š. dėl rankos traumos buvo išvežta į Panevėžio ligoninę. Pirminiais duomenimis, ji Smėlynės gatve važiavo miesto centro link, bet prieš geležinkelį nesuvaldė automobilio, išlėkė į priešingą eismo juostą ir atsitrenkė į namą.

A.Linkevičienė pasakojo, kad sugriautą namo dalį juodu su vyru uždengė polietileno plėvele. Kaip tyčia, savaitgalį dangus negailėjo lietaus.

Nuostolius atlygins vairuotojos draudimas

Šeima guodėsi, kad prieš šešerius metus už paskolą įsigyta namą yra apdraudę. Tačiau pirmadienį jie išsiaiškino, kad jų draudimo kompanija nuostolių jiems neatlygins, tai turi padaryti avarijos kaltininko draudimo bendrovė, kurioje automobilis yra apdraustas vairuotojų civilinės atsakomybės draudimu.

A.Linkevičienė skaičiuoja, kad nuostoliai gali siekti apie 50 tūkstančių litų. Pasak jos, sugriauta namo išorė atrodo ne taip baisiai, kaip vidus.

Draudimo priežiūros komisijos specialistai patikino, kad tokiais atvejais iš tiesų žalą atlyginimą vairuotojų civilinės atsakomybės draudimas. Lygiai taip, kaip ir nulaužus ar apgadinus kelio ženklą, šviesoforą.

Draudikai teigia, kad vairuotojai ne taip jau retai apgadina tiek gyvenamuosius, tiek komercinės paskirties pastatus.

„Per mėnesį pasitaiko bent po vieną tokį atvejį. Kiekvienu konkrečiu atveju ekspertai įvertina padaryta žalą ir mes atlyginame nuostolius“, – sakė bendrovės „Lietuvos draudimas“ atstovė spaudai Ernesta Dapkienė.

Panevėžiečiai uoliausiai draudžiasi kasko

E.Dapkienė tvirtino: automobilių savininkai panevėžiečiai, palyginti su kitų šalies didžiųjų miestų gyventojais, labiau rūpinasi, kad sukėlę avariją ir patys gautų išmoką iš draudimo, ir turėtų iš ko susiremontuoti automobilį. Taigi jie aktyviausiai savo automobilius draudžia kasko draudimu.

„Lietuvos draudimas“ taip teigia, remdamasis rinkos tyrimų bendrovės „Synopticom“ atlikta penkių didžiųjų Lietuvos miestų vairuotojų sociologine apklausa.

Joje dalyvavo 18–74 metų 533 vairuotojo pažymėjimą turintys penkių didžiausių Lietuvos miestų gyventojai.

Paaiškėjo, kad savo automobilį kasko draudimu labiausiai linkę drausti panevėžiečiai. Čia kasko apdraustų automobilių yra 29 procentai. Mažiausiai šiuo draudimu rūpinasi Klaipėdos ir Šiaulių gyventojai. Šiuose miestuose tuo draudimu automobilius yra apdraudę tik po 17 procentų gyventojų.

Automobilio amžius toli gražu nėra pagrindinius rodiklis jį drausti kasko draudimu. Tyrimas atskleidė, kad ne senesni kaip 4 metų automobiliai sudaro tik 41 procentą visų apdraustųjų kasko draudimu.

Draudikai negali atsakyti, kodėl šiuo atžvilgiu panevėžiečiai tokie rūpestingi.

Spėjama, kad Panevėžio vairuotojus draustis kasko skatina ir tai, kad čia automobiliai dažnai apgadinami vandalų ir apvagiami.

„Kai kelerius metus gyvenau Kaune, daugiabutyje, automobilį laikiau prie namų ir nė karto neradau apgadinto. Tik grįžęs gyventi į Panevėžį supratau, kad čia palikti mašiną prie namų nesaugu. Buvo subraižyti ne tik mano, bet ir draugės automobilių šonai“, – „Sekundei“ pasakojo vienas panevėžietis.