Bendradarbiaus plėtojant Baltijos funkcinio oro erdvės bloko iniciatyvą

Lietuva ir Lenkija bendradarbiaus plėtojant Baltijos funkcinio oro erdvės bloko (angl. Functional Airspace Block – FAB) iniciatyvą, kuria siekiama užtikrinti saugų, efektyvų ir ekonomišką oro erdvės panaudojimą.

Tai numatoma Lietuvos Susisiekimo ministerijos ir Lenkijos Infrastruktūros ministerijos pasirašytame bendradarbiavimo ketinimų protokole.

Šalys bendradarbiaus atliekant Lenkijos ir Lietuvos funkcinio oro erdvės bloko galimybių studiją, kurioje bus išnagrinėta tokio bloko kūrimo perspektyva, jo praktiniai ir techniniai aspektai. Ši Europos Komisijos iš dalies finansuojama galimybių studija jau rengiama ir turėtų būti baigta iki šių metų spalio mėnesio.
 
Abiejų valstybių ministerijos sutarė sukurti nuolatinę bendradarbiavimo struktūrą, kurioje dalyvaujantys šalių atstovai aptars galimybių studijos rezultatus ir kitus šios bendros iniciatyvos aspektus. Apie galimybių studijos rengimo pažangą ir rezultatus bus informuojami visi suinteresuoti ir socialiniai partneriai.
 
Atsižvelgiant į galimybių studijos rezultatus, bus priimami sprendimai dėl konkrečių žingsnių kuriant Baltijos funkcinį oro erdvės bloką. Numatoma, kad be Lietuvos ir Lenkijos jame galės dalyvauti ir kitos Baltijos jūros regiono šalys. Sprendimas, su kuriomis šalimis kurti funkcinį oro erdvės bloką, bus priimtas atlikus papildomą studiją, o pats blokas galės pradėti veikti tik pasirašius tarpvalstybinį susitarimą.
 
Europos valstybių funkciniai oro erdvės blokai kuriami įgyvendinant Bendro Europos dangaus iniciatyvą, kurios tikslas – patobulinti esamus skrydžių saugos standartus, padidinti oro eismo efektyvumą Europoje, pasiekti optimalų oro erdvės pralaidumą ir, kiek įmanoma, sumažinti skrydžių vėlavimus. Siekiant šių tikslų, pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą iki 2012 metų pabaigos visos ES valstybės privalo dalyvauti bent viename funkciniame oro erdvės bloke su kita Europos šalimi.
 
Bendro Europos dangaus koncepcija sukurta atsižvelgiant į vis didėjantį oro transporto eismo intensyvumą, dėl kurio ėmė strigti Europos oro eismo paslaugų teikimo sistema ir  pradėjo daugėti vėluojančių skrydžių. Įsitinkinta, kad į atskirus segmentus suskaldyta oro erdvė naudojama neveiksmingai. Oro navigacijos paslaugas šalys teikia oro erdvėje tik virš savo teritorijos, o tai reiškia, kad naudojamos skirtingos oro eismo valdymo technologijos, skrydžių maršrutai yra nepatogūs, kyla įvairių problemų kertant valstybių sienas.
 
Siekdama pertvarkyti oro navigacijos paslaugų sektorių Europoje ir sukurti bendrą Europos oro erdvę, Europos Komisija 1999 metais  paskelbė ketinimą įdiegti tam tikrų priemonių paketą. Taip atsirado „Bendro Europos dangaus“ idėja, kuri apima bendros oro erdvės, vienodų skrydžių valdymo standartų bei procedūrų sukūrimą.


Šiame straipsnyje: oro transportasoro vežėjas,

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių