Be mikroautobusų „veža“? (interviu apie 3 metų patirtį Panevėžyje)

Nuo liepos 1-osios iš sostinės gatvių išnyks maršrutiniai mikroautobusai. Ne vieną dešimtmetį miestiečius vežiojusios transporto priemonės jau greitai taps istorija. Tačiau sostinė – ne pirmasis miestas, kur žadama apsieiti be šios transporto rūšies; iš Panevėžio miesto mikroautobusai tyliai pradingo dar 2010-aisiais.

Kaip tuo metu klostėsi situacija Panevėžyje, kaip sekėsi keleivius Rytų Aukštaitijos sostinėje vežančiam Panevėžio autobusų parkui susidoroti su padidėjusiais keleivių srautais, kalbamės su bendrovės generaliniu direktoriumi Rimantu Petukausku.

- Sostinėje šiuo metu klostosi panaši situacija, kaip ir 2010-aisiais Panevėžyje – Vilniaus miesto taryba nesuteikė galimybės vežėjams mikroautobusais įsijungti į bendrą viešojo transporto tinklą, todėl nuo liepos 1-osios šios transporto rūšies mieste neliks. Kokiu būdu maršrutinių mikroautobusai dingo iš jūsų miesto gatvių?

- 2009-aisiais Panevėžio savivaldybė, atsižvelgdama į gyventojų poreikius, atliktus keleivių srautų tyrimus, pasikeitusią miesto infrastuktūrą, nusprendė pertvarkyti mikroautobusų maršrutų tinklą, kad jie nedubliuotų vieni kitų bei mūsų įmonės autobusų maršrutų.

Vasarą buvo paskelbtas konkursas vežėjams mikroautobusais parinkti. Tačiau privatūs vežėjai atsisakė dalyvauti konkurse – jie spaudė miesto tarybos narius, kad būtų pratęstos sutartys dar trejiems metams, o konkursas būtų atšauktas. Tačiau miesto taryba savo sprendimų nekeitė, konkurso neatšaukė ir sutarčių nepratęsė. Tuomet vežėjai mikroautobusais, tikėdamiesi, kad savivaldybė vis dėlto pratęs su jais sutartis, konkursą boikotavo ir jame nedalyvavo. Savivaldybė nenusileido, tuomet vežėjai mikroautobusais priėmė sprendimą streikuoti. Kai nepadėjo ir tai, jie bandė ginti savo tiesas teisme.

- Ar teismo sprendimas nebuvo jiems palankus?

- Teismo nuosprendis buvo tarsi ir palankus privatiems vežėjams: priimtas sprendimas, kad konkurso sąlygos buvo prastai parengtos. Tuomet savivaldybė dar kartą paskelbė konkursą jau pakeitusi sąlygas, bet ir tada vežėjai mikroautobusais jame nedalyvavo. Jie vylėsi, kad miesto vadovai nusileis ir priims privačių vežėjų pasiūlytas sąlygas. Tačiau savivaldybės atstovai nenusileido, konkurso sąlygų nekeitė, tad, pasibaigus sutarčių terminams, miestas liko be mikroautobusų.

- Kaip pasikeitė Panevežio autobusų parko darbo sąlygos, kuomet likote vienintelis keleivių vežėjas mieste?

- Iš pradžių išties buvo nelengva. Privalėjome įsigyti daugiau transporto priemonių keleiviams vežti, pakeisti nepatogius „Ikarus“ ir „Karosa“ į šiuolaikinius žemagrindžius vakarietiškus autobusus. Ne kartą ir mums, įmonės vadovams, patiems teko budėti gatvėse bei stebėti keleivių srautus. Ten, kur autobusų trūko, jų pridėjome daugiau. Pratęsėme kai kuriuos maršrutus, patobulinome esamus, sumažinome intervalus tarp transporto priemonių. Tai padėjo miestiečiams išvengti pereinamojo laikotarpio nepatogumų, jie greitai apsiprato su pasikeitusiomis važiavimo sąlygomis. Panevėžiečiams patogu tai, kad jiems nereikia papildomai mokėti už važiavimą kito vežėjo transporto priemonėmis – mikroautobusuose negaliojo mėnesinis bilietas, kelionė šiuo transportu buvo brangesnė.

Be to, dalis miestiečių pabrėžia, kad miesto gatvės tapo mažiau apkrautos, saugesnės. Ne paslaptis, jog mikroautobusų vairuotojai pernelyg nesivargino laikytis Kelių eismo taisyklių, keleivių paimti ar juos išleisti stodavo ne tik stotelėse, kaip to reikalauja taisyklės. Taigi derėtų pabrėžti, jog daug skundų iš miestiečių nesulaukėme.

- Akivaizdu, kad privatūs ir visuomeniniai vežėjai miestuose dirba nevienodomis sąlygomis. Kaip manote, ar Konkurencijos tarnybos priimti sprendimai dėl neva pažeidžiamos sąžiningos konkurencijos yra pagrįsti?

- Drįsčiau teigti, jog dabartinė keleivių vežimo maršrutiniais taksi paslauga primena didelio masto aferą. Ne paslaptis, kad didžioji dalis mikroautobusų vairuotojų neduoda keleiviams bilietų, nesilaiko grafikų, įmonių savininkai vengia mokėti mokesčius. Vairuotojai daugelyje įmonių įdarbinti ketvirčiu ar puse etato už minimalų atlyginimą, nors dirba po 14–16 valandų. Man keista, kad 21-ajame amžiuje, Europos Sąjungos valstybėje, vis dar toleruojamas toks „pseudo" verslas. Tokį „verslą“ turėtų griežčiau įvertinti mokesčių inspekcija, „Sodros“ tarnautojai, Valstybinė kelių transporto inspekcija, policija.

Manau, kad Konkurencijos tarnyba tokius ar panašius sprendimus priima pernelyg menkai įsigilinus į Lietuvos ir Europos teisės aktus. Kaip žinia, kokio viešojo transporto reikia miestui, sprendžia savivaldybės. Jos turi teisę parinkti vežėjus – tokia nuostata įtvirtinta ne tik Lietuvos teisės aktuose, bet ir Europos Parlamento ir Tarybos 2007 m. spalio 23 d. reglamente.

Taigi  savivaldybių, kurios moka vežėjams dotacijas bei kompensacijas, atstovų prerogatyva nuspręsti, kuriam iš keleivių vežėjų teikti prioritetą dirbti mieste. Ir visai nesvarbu, ar tai privatus, ar visuomeninis vežėjas. Lietuvoje esama miestų (pavyzdžiui, Druskininkai), kur dirba tik privatūs vežėjai.

Maršrutiniai mikroautobusai, dubliuojantys viešojo transporto maršrutus, yra tarsi lazda dviem galais: viena vertus, jie suteikia galimybę miestiečiams pasiekti kelionės tikslą greičiau, antra vertus, jie nuveža mokius keleivius, savivaldybės įmonių vežėjams palikdami besinaudojančius lengvatomis. Tokiu būdu savivaldybėms prireikia daugiau lėšų kompensacijoms bei dotacijoms. Bene svarbiausias klausimas – ar iš Panevėžio gatvių dingus maršrutiniams mikroautobusams, padidėjo jūsų įmonės surenkamos pajamos?

- Faktai tokie: nuo 2010-ųjų keleivių vežimas mieste yra pelningas. Šiemet, kuomet mūsų apyvarta – 15 mln. litų, uždirbsime per milijoną litų pelno. Panevėžio miesto savivaldybei nebereikia dotuoti nuostolingų maršrutų, kadangi jų nebeliko. Sumokame gerokai daugiau mokesčių į valstybės ir savivaldybės biudžetus. Taigi nauda dėl iš miesto gatvių išnykusių mikroautobusų akivaizdi ne tik mums, bet ir visuomenei.

Baigdamas norėčiau pabrėžti – dingus maršrutiniams mikroautobusams, jų vairuotojai nenukentėjo. Visus norinčiuosius priėmėme dirbti į savo bendrovę, kur jie vietoj 400–800 Lt uždirba daugiau nei 2000 litų per mėnesį. Manau, kad nukentėjo tik nesąžiningi šių įmonių savininkai. Laimėjo miestas ir miestiečiai.

- Dėkoju už pokalbį.



NAUJAUSI KOMENTARAI

As

As portretas
Is Kauno irgi vyt mikriukus

Tu

Tu portretas
Ne tik mikriukus, bet ir trulikus bei autikus. Ir palikt tik taksi.

1-am

1-am portretas
Ar tau galvoj negerai? Tai ir dabar autobusai kai kur važiuoja kas 1,5 val., gelbėja tik mikriukai.
VISI KOMENTARAI 5
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių