Užsienyje ketina studijuoti kas šeštas vienoliktokas ir dvyliktokas

2012-03-29 17:02:05
BNS inf.
Teksto dydis:
Spausdinti

Užsienyje ketina studijuoti kas šeštas vienoliktokas ir dvyliktokas Andriaus Ufarto (BFL) nuotr.

Studijuoti užsienio aukštosios mokyklose ketina 16 proc. apklaustų 11-12 klasių moksleivių.

Tai parodė kovo 12-15 dienomis viešosios nuomonės tyrimų bendrovės RAIT atlikta reprezentatyvi vyresnių klasių moksleivių apklausa.

Studijas Lietuvos aukštosiose mokyklose planuoja 64 proc. respondentų. Apskritai aukštojoje mokykloje neketina studijuoti 6 proc. apklaustų moksleivių, 13 proc. teigė dar neapsisprendę dėl studijų.

Planuojantys būsimas studijas užsienyje dažniausiai sakė ten studijuoti ketinantys dėl geresnių perspektyvų (taip teigė 20 proc. užsienyje ketinančių studijuoti respondentų), dėl to, kad taip mato daugiau galimybių susirasti darbą (19 proc.), dėl geresnių sąlygų (15 proc.).

Paprašyti įvardinti kriterijus, kuriais remiantis rinktųsi aukštąją mokyklą Lietuvoje, apklausos dalyviai sakė, kad svarbiausia jiems norimas studijuoti dalykas (46 proc.).

Beveik tris kartus mažiau respondentų pirmiausia galvoja apie įsidarbinimo perspektyvas (18 proc.), 8 proc. apklaustųjų svarbiausias kriterijus yra studijų kaina.
Ketvirtadienį pristatydamas tyrimą švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius sakė, kad jį liūdintų, jei pirmu kriterijumi renkantis studijas taptų įsidarbinimo galimybės.

„Aš kaip tik džiaugiuosi, kad vaikams, jau beveik brandaus amžiaus jaunuoliams, yra svarbiausias dalykas daryti ir rinktis tai, ką jei nori“, - ketvirtadienį sakė ministras.

Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) užsakymu buvo apklausti 1042 moksleiviai.

Šiame straipsnyje: švietimas studijos mokykla

KOMENTUOTI

KOMENTARAI 3

NAUJAUSI KOMENTARAI

papildymas

Ket, 2012-03-29 13:53

tai čia jei imtume visą "masę". O kalbant apie Vilniaus licėjų, KTU Gimnaziją ir panašias - kas antras. Nes užsieniams nemokšų irgi nereikia, ypač - kalbų nežinančių...

Nana

Ket, 2012-03-29 14:16

Ketinti tai ketina, bet daugumoje istoja tik i treciarusius uzsienio univerus. O jei dar uzs. kalba silpna, vidurkis zemas - istoja i LT kolegija, kai pamato realias savo galimybes.

Kęstas

Pir, 2012-04-09 20:21

Žema studijų Lietuvos universitetuose kokybė, aukšta studijų kaina, katastrofiško lygio bedarbystė verčia rimtai pagalvoti apie Lietuvos jaunimo parengimą studijoms užsienyje. Juk tas studijas pabaigę jauni žmonės gautų gerą darbą, atsiųstų ar atvežtų pinigų, kuriais paremtų ir tėviškės ekonomiką. Nelabai protinga būtų kepti bedarbius Lietuvai ar juodadarbius užsieniui iš mūsų gražaus ir gabaus jaunimo. Vidurinės mokyklos turėtų pagerinti konsultavimą, kaip ir kur geriau įstoti užsienyje. Svarbūs būtų ir patarimai apie pigesnes studijų vietas pasaulio universitetuose. Įstojus į vieną geriausių pasaulio universitetų École Normale Supérieure Prancūzijoje tektų mokėti tik £180 per metus, kai Didžiojoje Britanijoje panašus išsilavinimas kainuotų £9,000 per metus. Tiems, kurie nesimoko ir nenori mokytis prancūzų kalbos, taip pat yra didelis pasirinkimas ne vien tik Didžiojoje Britanijoje. Anglų kalba greitai tampa pasauline švietimo kalba. Maastrichte Niderlanduose aukštai vertinamos bakalauro studijos anglų kalba kainuoja 1 672 eurus arba £1,430 per metus. Universiteto koledže Maastrichte dėstoma platesnė programa, primenanti geriausius JAV humanitarinius universitetus. Vokietijoje bei Prancūzijoje studijos anglų kalba yra dar pigesnės. Turime pasirinkimą iš 2400 programų anglų kalba tik neangliškai kalbančiose Europos valstybėse. Galima studijuoti mediciną San Raffaele Universitete Milane, Italijoje, ekonomiką Aarhus Universitete Danijoje, jurisprudenciją Leidene, Niderlanduose, verslo vadybą IE Verslo Mokykloje Madride, Ispanijoje. Studentai iš Lietuvos gali paimti visus kursus anglų kalba Pekino universitete Kinijoje, užsirašydami papildomai nemokamiems kinų kalbos kursams. Pasirinkimas yra tikrai nemažas. Nemanau, kad mūsų valdžia rimtai apie jį pagalvojo, įvesdamą Lietuvos studentams riziką paskęsti tokiose žiauriose skolose, su kuria susiduriama, pasirenkant studijuoti Lietuvoje. Kam bausti lietuvius už tai, kad jie svajoja ir bando gauti išsilavinimą lietuvių kalba? Bet įstatymai jau priimti. Lietuvos studijų sistema jau pasikeitė. Laikas mums visiems prisitaikyti prie to, ką turime.

VISI KOMENTARAI 3

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

Laisvės alėjos muštynių by...
Sveikatos priežiūros darbuo...
100 dienų iki Paryžiaus vasa...
Baisogala ir jos apylinkės, k...
Vilniaus televizijos bokšte p...
Atsisveikinimas su primadona D...
Prezidento rinkimų debatai...
Lietuvos sezono Prancūzijoje ...
Dainų šventės spaudos konfe...
Vilniuje vėjo nuverstos tvoro...

Specialistai: mokyklose vaikai maitinami skurdžiai ir prastos kokybės maistu

Vaikystėje suformuoti mitybos įpročiai išlieka visam gyvenimui, todėl labai svarbu, kad vaikai būtų maitinami racionaliu, subalansuotu ir sveiku maistu. Tačiau šiuo metu tokio lygio maitinimą mūsų moksleiviams gali pasiūlyti vos viena ...

7
Naują pasą gavusi 102-ejų vilnietė susigraudino

Sostinėje migracijos pareigūnai apsilankė 103-iuosius einančios vilnietės Liudvikos Juodienės namuose. Taip Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdyba (toliau – Migracijos valdyba) tęsia tradiciją pagerbti naują as...
Aukštosiose mokosi 4 kaliniai, už studijas jie moka patys

Šiemet Lietuvos šalies aukštosiose mokyklose studijuoja keturi iš daugiau kaip 8 tūkst. laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų. Šių mokslo metų pradžioje aukštuosius mokslus buvo pradėję penki nute...
Tarmės vaikams – nežinoma žemė?

Jauniausiai klaipėdiečių kartai žemaičių tarmė šiandien skamba tarsi užsienio kalba. Tarmių metams skirtoje vakaronėje dalyvavę darželio „Puriena“ vaikai suabejojo, ar auklėtojos kalbėjo lietuviškai. Sudėtinga užduoti...
D. Pavalkis neigia siūlęs uždaryti kelis universitetus (patikslinta)

Švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis teigia, kad jis nesiūlė uždaryti nė vieno universiteto. Su Lietuvos edukologijos universiteto rektoriumi Algirdu Gaižučiu susitikęs ministras apgailestavo, kad žiniasklaida netiksliai perteikė jo t...

4
Klaipėdos moksleiviams – elektroniniai pažymėjimai

Visose uostamiesčio švietimo įstaigose – ir mokyklose, ir neformaliojo ugdymo per trejus metus moksleiviai turės būti aprūpinti elektroniniais mokinio pažymėjimais, kurie leis sekti kiekvieną vaikų žingsnį. ...

2
Klaipėdos darželinukus supažindins su jūros paslaptimis

Kol dalyje Lietuvos jūrų muziejaus ekspozicijų darbuojasi statybininkai, muziejaus edukatoriai paruošė specialią išvažiuojamąją programą „Žuvininkai mes esme“, skirtą patiems mažiausiems – darželinukams. "Tikr...
D. Pavalkis persigalvojo – nė vieno universiteto uždaryti nereikia?

Praėjusią savaitę švietimo ir mokslo ministras pareiškė, kad Edukologijos ir Šiaulių universitetai taip toliau dirbti negalės, nes jų mokymo kokybė yra per žema. Šiais metais mokesčių mokėtojai universitetams finansuoti ...

2
„Erasmus plius“ gavo Europos Parlamento pritarimą

Europos Parlamentas šią savaitę patvirtino švietimo paramos programą "Erasmus plius", kuri apjungia devynias buvusias programas – "Erasmus", "Comenius", "Leonardo da Vinci", "Grundtvig", ...
Klaipėdos universitete – fakultetų jungtuvės

KU taryba nusprendė, jog septyni KU fakultetai bus pertvarkomi į keturis, atsiras du nauji institutai, o esamų struktūra pakis. Studentų priėmimas 2015 metais jau vyks į pertvarkytus fakultetus. ...