Studentai paklausė ministro patarimo: socialinius mokslus rinkosi rečiau nei pernai

Stojimo į aukštąsias mokyklas sąrašuose vėl karaliauja socialiniai mokslai, tačiau į juos stoja mažiau abiturientų nei pernai ar užpernai. "Manau, kad tendencija gera", – taip padėtį vertina švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis.

Paskutinė diena pateikti prašymą

Šiandien baigiasi prašymų į aukštąsias mokyklas bendrasis priėmimas – nesuskubę pateikti paraiškų abiturientai tai dar gali padaryti iki 17 val. Likus dienai iki nustatyto termino pabaigos pageidavimus stoti į Lietuvos aukštąsias mokyklas ir kolegijas buvo pateikę 39,5 tūkst. mokyklas baigusių jaunuolių.

43,66 proc. iš jų renkasi socialinius mokslus, po jų rikiuojasi biomedicinos mokslai – į juos paraiškas kol kas pateikė 20,81 proc. abiturientų. Toliau – technologijos mokslai (19,05 proc.), humanitariniai mokslai (6,15 proc.), fiziniai mokslai (5,44 proc.) ir menai (4,89 proc.).

Nors socialiniai mokslai artimiausią studijų kryptį lenkia daugiau kaip dvigubai, pastaraisiais metais stojančių į juos mažėja. Pernai socialinių mokslų diplomą panoro gauti maždaug 47 proc. būsimųjų studentų, užpernai – 51 proc. Tai yra gana didelis, kelių tūkstančių studentų, skirtumas. Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) prezidentas Pranas Žiliukas jau anksčiau yra pabrėžęs, kad valstybinių vietų universitetuose ir kolegijose yra truputį daugiau nei 15 tūkst., tad kelių tūkstančių studentų persiskirstymas tampa svarbus visos valstybės mastu.

Ministras patenkintas

Tai, kad jaunuoliai turėtų atidžiau pasvarstyti prieš stodami į socialinius ir humanitarinius mokslus, neseniai buvo sakęs švietimo ir mokslo ministras D.Pavalkis. Jo teigimu, socialiniai ir humanitariniai mokslai neturi perspektyvos nei Lietuvoje, nei ES, tad abiturientai turėtų rinktis technologijos mokslus, kurių atstovų trūksta. Ministras pateikia naujausius Europos Komisijos (EK) duomenis apie informacinių ir ryšių technologijų (IRT) specialistų trūkumą ES iki 2015 m. EK išvadose teigiama, kad šiuo laikotarpiu IRT specialistų visoje Bendrijoje reikės apie 870 tūkst., o aukštosios mokyklos jų parengs vos 120 tūkst., tad skirtumas akivaizdus.

Neaišku, kiek įtakos abiturientams turėjo ministro kalbos, tačiau D.Pavalkis jų pasirinkimu patenkintas – tendencija esą gerėja. Ateityje ministras viltis deda ir į privalomo matematikos egzamino įvedimą, tai ketinama padaryti nuo 2016 m.

"Aš nesijaučiu prisidėjęs, bet jaučiuosi, kad labiau, daugiau ir aiškiau suteikėme informacijos studentams apie tai, ko trūksta. Manau, kad tendencija yra gera, tikiuosi, jog įvedus matematikos egzaminą, pradėjus aktyviau apie jį kalbėti bus dar didesnių šansų mokytis inžinerinius, technologinius mokslus", – vakar dienraščiui tvirtino D.Pavalkis.

LSS prezidentas: gąsdinti nereikėtų

Tačiau Lietuvos studentų sąjungos (LSS) prezidento Pauliaus Baltoko ministro retorika nežavi. P.Baltokas pritaria, jog socialinių mokslų specialistų išugdoma per daug ir gerai, kad skaičiai mažėja. Tačiau būsimųjų studentų esą nereikėtų gąsdinti neišvengiamu nedarbu.

"Ne, čia negalėčiau sutikti (su ministru – red. past.), nes socialiniai mokslai iš principo nėra nereikalingi ir nėra taip, kad įstojęs į socialinius mokslus tikrai nerasi darbo. Manyčiau, ir LSS mano, kad būtina skatinti studentus stoti į technologinius mokslus ar tiksliąsias specialybes šiek tiek kitaip, negrasinant, kad nerasi darbo. Reikia kurti pridėtinę vertę toms specialybėms, kurios yra nepopuliarios. Nes kas už šiuos žodžius gali atsakyti, jei ir įstojęs į technologijos mokslus tu to darbo nerasi?" – kalbėjo P.Baltokas.

Mediko išsilavinimą turintis švietimo ir mokslo ministras ne sykį yra pabrėžęs ir biomedicinos mokslų naudą – esą ši sritis visada turės perspektyvų. Atrodo, tam pritaria ir abiturientai – stojančių į biomediciną kreivė palaipsniui kyla. Šiemet šią sritį rinkosi penktadalis stojančių, pernai ir užpernai tokių buvo atitinkamai 18 ir 16 proc.

Tačiau LSS prezidentas svarsto, kad aklai džiaugtis tokiais rodikliais nereikėtų.

"Manau, kad tas džiaugsmas yra ganėtinai geras, nes šiaip daugėja stojančių į biomedicinos ir technologijos mokslus, palyginti su dvejų metų rodikliais. Bet vėlgi, ar tikrai Lietuvoje įmanoma pasiūlyti tokiam procentiniam skaičiui darbo vietų? Vėl susiduriam su problema ir klausimu, kad greičiausiai dauguma tų moksleivių ketina išvažiuoti", – pripažino P.Baltokas.

Be to, pasak P.Baltoko, kartais abiturientams koją kiša įsigalėję stereotipai, verčiantys stoti į universitetus, kai neretai didesnės perspektyvos laukia kolegiją baigusių studentų.

"Lietuvoje 70 proc. rinkos sudaro paslaugų sektorius, kuris iš principo gyvena iš socialinių mokslų. Vėlgi turime aiškiai suprasti, kad negali apsiversti viskas aukštyn kojom ir negali visi sustoti į technologijos mokslus, taip tiesiog nebus. Kitas dalykas – kad kartais galvojam, jog universitetas turi ruošti specialistus. Kartais yra atvirkščiai, jis turi ruošti plačiai išsilavinusį žmogų, o specialistą turi ruošti kolegija. Čia irgi toks mūsų visuomenės mitas, kuris labai klaidina stojančius", – pabrėžė P.Baltokas.