Proveržio receptas: vien matematikos nepakanka

Neseniai viešai nuskambėjusios švietimo ir mokslo ministro Dainiaus Pavalkio kalbos apie tai, kad abiturientai, pasirinkdami socialinius ir humanitarinius mokslus eina lengviausiu keliu, sulaukė Lietuvos sociologų draugijos ir Lietuvos politologų asociacijos atsako. Socialinių mokslų atstovai neslėpė nusivylimo ministro žodžiais.

"Socialiniai ir humanitariniai mokslai suteikia visuomenei vertybinius pagrindus, brėžia siekinių gaires ir perspėja dėl vengtinų pasirinkimų. Tik esant gerai išplėtotiems socialiniams ir humanitariniams mokslams, technologinė šalies pažanga įgaus socialinę vertę ir neatsisuks prieš pačią visuomenę", – sakoma išplatintame Lietuvos sociologų draugijos ir Lietuvos politologų asociacijos kreipimesi į D.Pavalkį.

Kreipimosi autorių nuomone, ragindamas rinktis ne socialinius ir humanitarinius mokslus, ministras vilioja abiturientus potencialiai geresnėmis darbo sąlygomis ir užmokesčiu.
"Taip nepagrįstai keliami studentų lūkesčiai, kurių nei valstybė, nei darbdaviai negali patenkinti. Lietuvos sociologų draugija ir Lietuvos politologų asociacija ragina ministrą, užuot protegavus atskiras programas ar priešinus skirtingus mokslus, palaikyti ir plėtoti atvirą ir lygiavertį bendradarbiavimą tarp visų mokslo šakų atstovų", – sakoma viešame pareiškime.
Kaip vertina kilusią diskusiją skirtingų mokslų atstovai?

Vaidas Morkevičius
Socialinių mokslų daktaras

Kiekvienas mokslas savaip reikalingas ir naudingas visuomenei. Vieni duoda vienokią, kiti kitokią naudą. Tarkim, teisė – lygiai toks pats socialinis mokslas. Ir jeigu kas nors pasakys, kad jis neduoda nieko gero visuomenei, tai skambėtų tikrai keistai. Kiti socialiniai mokslai – sociologija, politologija – gal šiek tiek kitaip, bet jie irgi duoda naudos visuomenei, tik ji pasireiškia kitose srityse – norint pažinti visuomenę, suvokti, ko jai reikia. Mes savo pareiškimu norėjome pasakyti, kad ministras turėtų kalbėti atidžiau. Žmogus kalba valstybės lygiu, tad ir tokie teiginiai nėra labai pagrįsti.

Jaunimas labiau renkasi socialinius mokslus, manau, galvodamas, kad juos lengviau studijuoti. Gal dėl to, kad yra labiau patinka domėtis žmonėmis, jų veikla, o ne sėdėti laboratorijose. Technologiniai mokslai reikalauja tam tikro darbo, kuris greičiausiai yra mažiau socialus. Galbūt žmogus renkasi socialinius mokslus, nes jis, baigęs tokias studijas, gaus darbą, kuriame reikės bendrauti su žmonėmis. Dar viena priežastis – jaunuoliai galvoja, ką jie veiks po studijų. Pavyzdžiui, renkasi teisės studijas, nes po jų galės būti advokatais, uždirbti daug pinigų. Žinoma, socialinių mokslų studijos pigesnės. Priešiškumo tarp mokslo padalinių nėra. Vis dėlto technologiniai mokslai galbūt tam tikra dalimi pranašesni už įvairius socialinius mokslus. Bet tai – daugiau vidinės diskusijos, ne konfliktas. Daugiausia diskusijų kyla švietimo, o ne mokslo srityje, kur viską lemia studento pasirinkimas.

Ar matematika – kelias į rimtesnį Lietuvos proveržį? Proveržį skatina visai kiti dalykai. Moksle yra įvairių proveržių. Įvairiose srityse, ir nebūtinai proveržį daro matematikai. Lietuvoje apskritai, diskutuojant šia tema, yra suveliamas mokslas ir švietimas. Tai, kad studentas baigs kažkokias tiksliųjų mokslų studijas, įgis bakalauro laipsnį, dar nereiškia, kad jis bus kaip nors susijęs su mokslu ir darys kažkokius atradimus. Iki atradimų – labai daug žingsnių. Gali būti puikus matematikas, bet tavo darbas nieko gero neatneš visuomenei.

Algis Krupavičius
Profesorius, socialinių mokslų daktaras

Manau, kad ministras pasielgė netaktiškai. Jis kaip politikas turėtų būti neutralus. Šie ministro pasisakymai pabrėžia vienus mokslus, o kitus tarsi nuvertina. To reikėtų vengti. Visi mokslai yra vienodai svarbūs. Tiek tikslieji, tiek ir humanitariniai bei socialiniai mokslai yra svarbūs. Tokie mokslai kaip vadyba, sociologija yra ne mažiau reikšmingi žmogui. Šiuo metu tarp mokslo padalinių nėra priešiškumo. Prieš dešimtmetį buvo juntamas nepasitikėjimas, tačiau dabar mokslo padaliniuose yra daug daugiau tolerancijos nei anksčiau. Kodėl jaunimas renkasi socialinius mokslus? Nes tokia jau yra Lietuvos socialinė tikrovė. Jeigu būtų išvystyta pramonė, gamyklos, didelė darbo jėgos rinka, tuomet būtų visai kitokia situacija.

Lina Narbutaitė
KTU Telekomunikacijų ir elektronikos fakulteto docentė, daktarė

Taip kategoriškai ministrui nereikėjo sakyti. Visur yra trūkumų – vienur vienokių, kitur – kitokių. Bet nė vienų mokslų nereikėtų nuvertinti. Lietuvos jaunimas socialinių mokslų studijas pirmiausia renkasi turbūt dėl to, kad šios studijos yra lengvesnės. Be to, jaunimas nelabai įsivaizduoja, kur, baigę technologinius mokslus, galėtų dirbti. Panaši situacija su socialiniais mokslais ir visoje Europoje – technologijų mokslus mažai kas renkasi ir ten. Gal todėl, kad ten ir studijos kainuoja gerokai daugiau – technologijų mokslai ten brangesni nei Lietuvoje.


Šiame straipsnyje: mokslaistudijosabiturientai

NAUJAUSI KOMENTARAI

JONAS LIETUVIS

JONAS LIETUVIS portretas
Matematikas gali būti poetu, ir eiles kurti hekzamertą kaip Baranausko Anykščių Šilelyje. Bet ar poetas gali būti matematiku? Dabartiniai poetai su savo eilėraščiais, man rodod ir legendinį Astėriksą įvarytų į neviltį. Tai ir studijuojantis tiksliuosius mokslus man rodos būtų geresnis socialinis darbuotojas, ar socialiai raštingesnis nei dabartinis sociologų kontigentas, nes turi , ar įgyja kartu su tiksliaisiais mokslais ,reikalo esmės ir pradžios suvokimą, kaip būtinybę ir fundamentą.

Kvaila nuotrauka

Kvaila nuotrauka portretas
įdėta - lentoje matematiniai simboliai surašyti be ryšio, kaip tapetas.
VISI KOMENTARAI 2
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių