Profsąjungos: niekas nesprendžia mokytojų pertekliaus

Nors pripažįstama, kad mokytojų gretos pernelyg gausios ir artimiausiu metu tūkstančiai jų neteks darbo, niekas nesiima spręsti pedagogų pertekliaus problemos, teigia švietimo darbuotojų profsąjungos.

„Problema, kurią reikia spręsti, kuri jau yra įvardyta, bet nenurodyta sprendimo kelių – mokytojų perteklius. Šitą reikia pripažinti, šitą pripažino ir Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM), teigdama, kad per artimiausius dvejus metus per 5 tūkst. mokytojų reikės atleisti - reikės atleisti kas penktą šalies mokytoją, dažnai tai yra darbingo amžiaus, aukštos kvalifikacijos specialistai, kuriems parengti valstybė yra išleidusi daugybę lėšų“, - per spaudos konferenciją ketvirtadienį dėstė Lietuvos švietimo profesinės sąjungos pirmininkas Audrius Jurgelevičius.

„Šios problemos be to, kad ji yra įvardyta, niekas nesiima spręsti. Bent jau mums neteko girdėti, kad ŠMM turėtų kokį nors realesnį planą, kaip tai padaryti“, - teigė jis.Profsąjungos ragina reguliuoti, kiek specialistų turėtų parengti Lietuvos edukologijos universitetas, taip pat siūloma mažinti mokinių skaičių klasėse.

Anot A.Jurgelevičiaus, ekspertai, pedagogai, profsąjungos siūlo mokytojus, kurie netenka darbo mokykloje, paversti suaugusiųjų mokytojais - andragogais, bet šie siūlymai esą lieka be atsako: „Suaugusiųjų švietimo aprėptis Lietuvoje yra katastrofiškai maža, ir Europos Komisija Lietuvai dėl to teikia labai daug priekaištų“.

Jis suabejojo švietimo ir mokslo ministro Gintaro Steponavičiaus ketvirtadienį pateiktais duomenimis, kad šiuos mokslo metus Lietuvoje pradės devyniomis mokyklomis mažiau nei pernai. A.Jurgelevičiaus teigimu, galbūt ministerija į likviduojamų mokyklų sąrašą neįtraukia tų mokyklų, ypač kaimo, kurios paverčiamos kitų mokyklų skyriais.

„Manau, kad šis skaičius yra arba ne visai tikslus, arba gali būti, kad gudraujama. (...) 90 proc. plius minus mokyklų, paverstų skyriais, anksčiau ar vėliau per metus kitus yra uždaromi, bet jie jau nebepatenka į uždaromų mokyklų sąrašą - lyg mokykla neuždaryta, bet ji uždaryta“, - tikino jis.

A.Jurgelevičius ir kitų profsąjungų vadovės vardijo ir kitas švietimo problemas. Anot jų, toliau naikinamos kaimo mokyklos, dešimt metų netobulinama švietimo finansavimo mokinio krepšelio principu tvarka, vyrauja „prasta tarimosi kultūra“. Mokytojų darbo sąlygas komplikuoja tai, kad mokslo metų pradžios išvakarėse kai kurie pedagogai dar nežino, koks bus jų krūvis.

Švietimo įstaigų vadovai esą skirstydami darbo krūvius savivaliauja, o ministerija darbo krūvio nustatymo reglamentuoti nesutinka.Lietuvos švietimo profesinės sąjungos pirmininko teigimu, ŠMM neprisiima atsakomybės už priimtų teisės aktų įgyvendinimą.„Lietuva yra viena iš trijų ES valstybių, kur neidentifikuotas darbdavys švietimo sektoriuje. (...) Lietuvoje susiklostė paradoksali situacija, kai ŠMM priima svarbiausius teisės aktus, susijusius su švietimu, - mokyklų finansavimo tvarką, darbo apmokėjimo tvarką, kvalifikacijos kėlimo tvarką, bet jokios atsakomybės už šių teisės aktų įgyvendinimą neprisiima“, - kalbėjo jis.ŠMM duomenimis, praėjusiais mokslo metais dirbo apie 27 tūkst. mokytojų, o dėl mažėjančio moksleivių skaičiaus, retinamo mokyklų tinklo naujaisiais mokslo metais maždaug tūkstančiui mokytojų neliks darbo.

Šiemet laukiama iki 20 tūkst. mokinių mažiau nei pernai, kai mokėsi 387 tūkst. moksleivių.