Pokyčiai Lietuvos švietime: naujas mokyklinis egzaminas ir testai pradinukams

Antradienį Lietuvos mokslo akademijoje vyko Lietuvos respublikos švietimo ir mokslo ministerijos inicijuota mokslo konferencija „Valstybinė švietimo 2013-2022 metų strategija. Nuo ko pradėsime?“ Renginio metu Švietimo ir mokslo ministerijos atstovai kartu su kitais specialistais pristatė naujoves, su kuriomis susidurs Lietuvos švietimo sistema.

Nauji išbandymai moksleiviams

Vienas esminių planuojamų pokyčių – mokiniai galės rinktis laikyti mokyklinį menų brandos egzaminą. Tiesa,  daug detalių apie būsimą naujovę neatskleista - tai paaiškės kiek vėliau.

Sistemingai bus tikrinami ir pradinių klasių moksleiviai. Šiuo tikslu numatoma tvirtinti naują standartinių testų programą, kuria bus tikrinamos ketvirtų ir aštuntų klasių moksleiviai. Pradinukai laikys lietuvių kalbos ir matematikos testus, aštuntokams papildomai teks laikyti istorijos patikrinimą. Visiems abiturientams suvienodintas lietuvių kalbos ir literatūros egzaminas. Taip pat įvestas VBE kriterinis vertinimas, kuris, ministerijos atstovų teigimu, „suteikia aiškią ir patikimą informaciją apie mokymosi rezultatų kokybę“.

Dešimtoje klasėje vykstantys Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimai išliks nepakitę. Užsienio kalbų brandos egzaminų kriterinis vertinimą planuojama susieti su europine kalbų įgūdžių vertinimo sistema. Už egzamino įvertinimą moksleivis gaus atitinkamą įvertinimą (A1, A2, B1 ir t.t.), kuris galioja ir daugelyje užsienio valstybių.

2014 m. Valstybinėje lietuvių kalbos komisijoje numatoma patvirtinti vertinimo klaidų aprašą. Jis, ministerijos atstovų teigimu, bus aktualus ugdymo procese.

Tikrins ir pedagogų kompetenciją

Konferencijos metu ne kartą buvo pabrėžtas pedagogų kvalifikacijos tobulinimas.

Švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis pabrėžė, jog apie 27 proc. mokinių rezultatų priklauso nuo to, kaip yra vadovaujama mokyklai. Dėl šios priežasties nuo šių metų bus siekiama vadovavimą mokykloms padaryti patrauklesniu, plėsti mokytojų ir  profesinius ir asmeninius gebėjimus, bei savybes.

Į programą bus įtraukti ne tik pedagogai, bet ir mokyklos valdyba, direktoriai.

Pedagogų kompetencija turėtų būti tikrinama pagal specialiai šiuo tikslu sudarytą sistemą. Tiesa, švietimo ir mokslo viceministrė tvirtino, kad į klausimą, kaip tiksliai šį uždavinį bus siekiama įgyvendinti, kol kas tiksliai atsakyti negalėjo.

Žada gerinti sąlygas

Kalbant apie pakeitimus pagrindinio ugdymo plane, paminėta, jog nuo šių metų kiekvienai klasei bus skiriama po 3 valandas per savaitę individualioms konsultacijoms su pedagogais. Taip pat padidintas užsienio kalbos pamoku skaičiaus tautinių mažumų vienuoliktokams.

Numatyta keisti švietimo programas vykdančių mokyklų tinklo kūrimo taisykles.  Jomis bus siekiama maksimaliai išsaugoti galimybe kaimo vaikams įgyti vidurinį išsilavinimą. Esant itin mažam mokinių skaičiui mokyklos tarpusavyje galės jungti klases.

D. Pavalkio manymu, esminės švietimo problemos, su kuriomis suduria Lietuva yra aukštojo mokslo globalizacija, lyderystė švietime, atvirų skaitmeninių mokslo šaltinių trūkumas. Kaip vieną iš barjerų ministras įvardijo profesinio mokymo įstaigų ir jas lankančių žmonių vaidmens stiprinimą. Taip bus sprendžiami rūpimi klausimai, susiję su anksti švietimo sistemą paliekančiais žmonėmis.

Šiemet ministerija už 5 mln. litu nupirko 42  geltonuosius autobusiukus, kuriais moksleiviai keliaus į mokymo įstaigas.

Šiuo metu Lietuvoje veikia 229 mokyklos, kuriose mokosi 351 423 mokiniai. Juos mokančių pedagogu skaičius yra dešimt kartų mažesnis.