Poetas T.Venclova protų nutekėjimo nedramatizuoja

Vytauto Didžiojo universiteto garbės daktaras profesorius eseistas, poetas Tomas Venclova VDU vykusiame susitikime su visuomene pasakojo apie vakarietišką požiūrį į studijas ir dalijosi prisiminimais apie darbą Jeilio universitete.

Atšventė jubiliejų

T.Venclova rugsėjo 11 dieną atšventė 75 metų jubiliejų.

„JAV pildydamas kokias nors anketas dažnai išgirstu užuojautą: „Kaip jums nepasisekė gimti tokią dieną.“ Aš jiems atsakau, kad gimiau gerokai seniau, nei įvyko teroristinis aktas, ir būtent jiems, o ne man nepasisekė, kad mano gimtadienį tenka šitaip pažymėti“, – šypsojosi T.Venclova.

Gimtadienio išvakarėse T.Venclovą sveikino Lietuvos rašytojų sąjungos pirmininkas Antanas A.Jonynas, poeto bičiuliai, sveikinimus perdavė prezidentė Dalia Grybauskaitė, Seimo pirmininkė Irena Degutienė, Lenkijos instituto ir ambasados atstovai.

Kultūros ministras Arūnas Gelūnas įteikė Kultūros ministerijos apdovanojimą – garbės ženklą „Nešk savo šviesą ir tikėk“.

Džiaugiasi tapęs pensininku

Pakviestas į VDU padiskutuoti apie universitetų ateitį, T.Venclova pašmaikštavo, kad jau yra pensininkas ir bet kuriuo atveju spėjo užsitikrinti profesoriaus pensiją. „Ją kaupiau iš dėstytojo uždarbio, dar antra tiek mano vardu į įvairius fondus investuodavo universitetas, todėl dabar galiu gyventi nepabloginęs gyvenimo kokybės“, – teigė profesorius.

Pasak jo, Amerikoje universitetų profesoriai gali dirbti tol, kol patys mano galintys dirbti. „Nors tai ne visada atitinka realybę“, – juokėsi T.Venclova.

Jis pasakojo, kad Jeilio universitete dėstytojams alga mokama iš surinktų studentų mokesčių už mokslą. „Metai studijų ten kainuoja 50 tūkst. JAV dolerių, bet užtat suteikiami prašmatnūs apartamentai, maitinimas. Negalintys mokėti už studijas ir gabūs jaunuoliai gali studijuoti nemokamai ir dar pretenduoti į stipendiją“, – prestižinio universiteto ypatumus nušvietė T.Venclova.

Nenaudingų studijų nebūna

VDU profesorius Egidijus Aleksandravičius paklausė svečio nuomonės apie universitetų vaidmenį šiuolaikinėje visuomenėje, kai iš aukštųjų mokyklų dažnai reikalaujama labiau atsižvelgti į praktinius mokslus, bet nustumiamos į antrą planą klasikinės disciplinos – filosofija, antikinės kalbos.

Daug metų rusų poeziją Slavistikos fakultete dėstęs T.Venclova iš pažiūros neturinčias praktinės naudos studijas palygino su sportu.

„Irkluotojai treniruodamiesi praplečia plaučių tūrį, o vadinamosios nenaudingosios studijos – smegenų tūrį. Išmoksi analizuoti eilėraščio struktūrą, mokėsi analizuoti ir visa kita. Daug studijavusių slavistiką Jeilio universitete tapo diplomatais, politikais, žvalgybininkais. Per literatūrą galima įgyti daug geros patirties, supratimo apie kitas kultūras“, – įsitikinęs profesorius.

Populiarėja Rytų kultūros

Jis taip pat yra dėstęs posovietinių šalių literatūrą, lietuvių kalbą.

„Vienas žydas mokėjo 50 kalbų ir panoro išmokti dar lietuviškai. Po vieno semestro jis man lietuvių kalba rašė elektroninius laiškus be klaidų. Jam mūsų kalba pasirodė vidutinio sunkumo. O štai mano žmona Tatjana nuleido rankas susipažinusi vos su pirmąja linksniuote“, – šypsojosi T.Venclova.

Pasak T.Venclovos, šiuo metu slavistika JAV jau ne tokia populiari kaip anksčiau. „Rusijos nebijoma, todėl ir ją pažinti nėra didelio poreikio. Šiuo metu labiau domimasi islamo šalių, kinų kultūra“, – pastebėjo profesorius.

Konkuruoti su užsieniu sunku

Kalbėdamas apie Lietuvos universitetų reitingus pasaulyje T.Venclova kol kas nemato didelių galimybių konkuruoti su turtingomis valstybėmis.

„Jeilio universitetas gali pasikviesti patį geriausią pasaulyje kokios nors srities profesorių ir užtikrinti jam atitinkamą pragyvenimo lygį. Lietuvos universitetai to negali sau leisti“, – pastebėjo jis.

Vis dėlto jis siūlo nenuleisti rankų. „Tikrai galėtume pretenduoti patekti tarp trijų šimtų geriausių pasaulio universitetų“, – mano T.Venclova.

T.Venclova sakė nežinantis, ar verta dar labiau stambinti šalies universitetus. „Amerikoje yra per tūkstantis aukštųjų mokyklų. Tiesa, daug jų yra Pašvenčio vidurinės mokyklos lygio. Vis dėlto daugelis yra privačios ir išsilaiko pačios“, – kalbėjo mokslininkas.

Jis nedramatizavo ir protų nutekėjimo iš šalies į kitus pasaulio universitetus. „Tai būdinga ne tik lietuviams. Prancūzas, pasitaikius galimybei, irgi išvyks, pavyzdžiui, į Prinstono universitetą, jeigu ten ras daug geresnes darbo sąlygas. Tai nereiškia, kad jis nustos būti prancūzas. Galima daug savo šaliai nuveikti ir gyvenant svetur. Kartais net ir daugiau nei pasilikus“, – įsitikinęs JAV gyvenantis T.Vencova.