Naujovės švietimo sistemoje - už ir prieš

Pagrindinės Lietuvos švietimo problemos - aukštojo mokslo globalizacija, lyderystė švietime, profesinio mokymo įtraukimas, atviri mokslo šaltiniai ir skaitmeninis mokymas. Tokias mintis išdėstė Lietuvos švietimo ir mokslo ministras D. Pavalkis antradienį vykusioje mokslo ir švietimo konferencijoje Vilniuje.

Ministras, pabrėžė, kad Lietuva privalo laikytis europinių švietimo ir mokslo standartų.

„Europos tiksluose labai aiškiai įvardyta 3 proc. šalies BVP skirti mokslui ir inovacijoms – tai yra siekiamybė tose valstybėse, kur šis skaičius nėra pasiekiamas. Švietime turime nustatytus keletą kontrolinių skaičių – nebaigiančių vidurinio mokslo proporcija neturėtų siekti 10 proc. Mažiausiai 40 proc. turi būti baigę aukštąjį mokslą.

Mes turime aiškią viziją, kad reikia didinti tarptautinį konkurencingumą gerinant kokybę, nes kiekybė pas mus yra tikrai pakankama. Mokslo ir švietimo prieinamumas tikrai pakankamas, tačiau kokybės atžvilgiu mes neturime to, ko norėtume“, - mano švietimo ir mokslo ministras.

D. Pavalkis kaip vieną iš pagrindinių iškėlė lyderystės mokyklose problemą. Jo tvirtinimu, mokyklų vadyba yra istoriškai ir praktiškai labai svarbus dalykas, net jeigu mokyklai vadovauja geras, bet „vyresnio amžiaus“ žmogus, mokyklų pasiekiamumas nebus toks, koks galėtų būti.

„Kyla klausimas – paskui ką turi eiti mokykla? Kas ją turi vesti į priekį? Tą turi daryti direktorius. Mes neturime sekti tais žmonėmis, kurie neturi kompetencijos įjungti kompiuterį. Daug kas žino, kad net patys mokiniai kartais kviečiami įjungti kompiuterį ir atlikti tam tikras užduotis. Lyderystėje švietime turime suformuoti tokią sistemą, kad iš tikrųjų mokykloms vadovautų tik geriausi žmonės, todėl artimiausiu metu bus svarstoma pedagogų ir ypač mokyklos vadovų rotacijos tvarka“, - tikina D. Pavalkis

Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos vykdomojo komiteto pirmininkas Andrius Navickas pritarė ministro D. Pavalkio išsakytoms mintims. Tiesa, profsąjungos vadovo manymu, kol kas sunku vertinti šias idėjas tol, kol nėra aiškiai nurodyta, kaip bus siekiama jų įgyvendinimo.

„Naujovės yra dar gana „šviežios“ ir praktiškai tik idėjų lygmenyje. Pvz., ministro argumentai, kodėl galvojama apie testų ketvirtokams ir aštuntokams, galbūt ir šeštokams, įvedimą (kad mokiniai priprastų prie kontrolės ir „nestresuotų“ artėjant abitūros egzaminams; būtų matoma, kokioje pasiekimų skalėje yra mokinys ir identifikuoti, anot ministro, kur „buksuoja“ mokykla, kad ŠMM suteiktų jai reikalingos pagalbos) mums neatrodo kvaili.

Tačiau kol nėra žinomas mechanizmas kaip tai veiks, sunku ką nors komentuoti. Labai svarbu, kad geros intencijos ir geri norai neatsisuktų prieš mokinį ar mokytoją. Tikimės, kad kai ministerija rengs projektus, reglamentuojančius minėtus dalykus, mes būsime informuojami ir galėsime teikti pasiūlymus.“, - tikina A. Navickas.

„D. Pavalkis pabrėžė, kad prieš kalbant apie pedagogų kvalifikacijos reikalus, pirmiausiai bus imamasi mokyklos vadovų kvalifikacijos patikros griežtinimo. Čia mes visiškai su juo sutinkame, nes ugdymo įstaigų vadovų kompetencija – viena silpnesnių švietimo segmentų. Nuolat susiduriame su nedemokratišku, dažnai net autokratišku valdymu, visišku vadybos neišmanymu, nepagarba kolegoms, iniciatyvumo stoka. Tokie vadovai nemotyvuoja mokytojų (tai savo ruožtu atsiliepia ir mokinių matyvacijai), dažnai kyla nereikalingi konfliktai, tvyro įtampa, apie ugdymo kokybę tada labai sunku kalbėti. Todėl mes manome, kad padidintas ministerijos dėmesys šiai sričiai yra sveikintinas, ir tikimės, kad su atitinkamų dokumentų projektais būsime supažindinami. O kai ministerija pradės konkrečiai kalbėti apie mokytojų kvalifikacijos reikalus, būtinai į diskusiją įsitrauksime ir mes.

Ministras labai mėgsta kalbėti apie globalizacijas, skaitmenizacijas (dar visiškai neaišku, ką jis turi omenyje), o mes pasigendame dėmesio konkrečiai mokyklai, atskirai bendruomenei. Prisidengdami Europos Sąjungos dokumentais, rekomendacijomis, globaliomis tendencijomis, nematome to, ką turime. Mes - už savitumą, gerųjų tradicijų išsaugojimą, nes bėgdami, skubėdami į Europą ir pasaulį, pametame tai, ką turėjom gero. O dėmesys lyderystei švietime (ugdymo įstaigų vadovų kompetencijai), kaip jau sakiau, yra sveikintinas, nes tai labai aktualu“, - tvirtina švietimo darbuotojų profsąjungos pirmininkas.

Kaip vieną rimčiausių problemų, specialistas įvardijo gresiantį mokytojų nedarbas dėl vaikų mažėjimo.

„Juk vaikų mažėjimo problemą galima paversti privalumu: sumažinti vaikų skaičių klasėse, tuomet ir mokytojų nereiktų atleisti, o ir dėmesio kiekvienam mokiniui jis galėtų skirti daug daugiau. Šis profsąjungų siūlymas ministerijai yra žinomas.

Dar viena bėda, kurią matome, – neformalaus ugdymo sistemos žlugdymas. Taupant buvo gerokai apkarpyti muzikos, meno ir sporto mokyklų biudžetai, labai apribotos vaikų galimybės ugdyti kitas gyvenime labai reikalingas kompetencijas. Tiesa, savivaldybėse, kur yra stiprios profsąjungos, pavyksta valdininkus ir politikus įtikinti netaupyti švietimo sąskaita“, - sako A. Navickas.