Naujos studijų programos: rinkodara ar nauja galimybė abiturientui?

Šiais metais Lietuvos universitetai užregistravo 56 naujas bakalauro studijų programas. Kolegijos registravo dvigubai mažiau. Šių dienų studentai kartais sunkiai išsirenka, ką nori studijuoti. Didesnis programų kiekis praplečia įvairovę, bet gali ir apsunkinti galutinį sprendimą dėl studijų. Padėties negelbėja ir kai kurie rafinuoti programų pavadinimai. Jie dažniausiai neatspindi to, kas slypi programos viduje, tačiau skamba jie gražiai.

Kiekybė ar kokybė?

Švietimo ir mokslo ministerijos Studijų, mokslo ir technologijų departamento direktoriaus pavaduotoja Birutė Miškinienė mano, kad naujų studijų programų kiekis yra aukštosios mokyklos atsakomybė. Kiek ir kokių naujų studijų programų pasiūlys universitetas ar kolegija, priklauso tik nuo jų pačių.

„Viena vertus – didėja pasiūla stojantiesiems. Kita vertus – rinktis reikia atsakingiau“, – naujų bakalaurinių studijų programų situaciją aiškino ministerijos atstovė. Ji sako, kad studijų kokybė gali būti prasta ir gera nepriklausomai nuo programos gyvavimo laikotarpio. B.Miškinienė pabrėžė, jog labai svarbu – reguliariai atnaujinti studijų programas bei operatyviai reaguoti į rinkos pokyčius.

Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VGTU) Švietimo ir mokslo ministerijos duomenimis, šiemet registravo 11 naujų bakalauro studijų programų. Tačiau VGTU Viešosios komunikacijos direkcijos direktorės Dovilės Aleksandravičienės teigimu, universitetas registravo tik 3 naujas programos, o likusios programos yra atnaujintos. Atnaujinus programą būtina ją iš naujo registruoti.

Pasak universiteto atstovės, jeigu studijų programos yra atnaujinamos, o naujos kuriamos pagal darbo rinkos poreikius, tada įtaka studijų kokybei yra teigiama. Ji pabrėžė, kad svarbu uždaryti programas, kurios yra pasenusios ir nekonkurencingos. Kitu atveju atsiranda nereikalingų studijų programų perteklius.

Apie darbo rinkos poreikius kuriant naujas studijų programas taip pat kalbėjo Kauno kolegijos direktoriaus pavaduotoja akademinei veiklai Nijolė Zinkevičienė. Kartu ji mano, kad idealiausia būtų koncentruoti tam tikros krypties studijų programas vienoje ar keliose mokymo įstaigose. Tokiu atveju, būtų galima kokybiškai ir efektyviai dėstyti vienos rūšies programas.
Kauno kolegija šiais metais užregistravo 5 naujas studijų programas. „Studijų kokybės vertinimo centras, prieš įregistruodamas naują studijų programą, turėtų įsitikinti, ar aukštoji mokykla turi pakankamus materialiuosius ir žmogiškuosius išteklius jos realizavimui“, – kalbėdama apie programų kokybę pridėjo N.Zinkevičienė.

Tačiau buvęs Studijų kokybės vertinimo centro direktorius Artūras Grebliauskas teigia, kad naujų bakalaurinių programų skaičius neturi reikšmės bendrai studijų kokybei. „Studijų programos turi atitikti kokybės reikalavimus“, – tvirtino jis. Pasak A. Grebliausko, visos programos, kurias patvirtina centras, yra kokybiškos, todėl nesvarbu, kiek programų bus patvirtinta, kokybė nuo to nekis. „Studijų kokybė Lietuvoje yra gera“,– pabrėžė buvęs centro direktorius.

Programų perteklius ir trūkumas

Programų „kurias pabaigus sunku rasti savo vietą darbo rinkoje ar tolimesnėse studijose“ ministerijos atstovės nuomone, tikrai nereikia. B.Miškinienė mano, kad šiuo metu labiausiai trūksta jungtinių ir tarpdisciplininių programų.

VGTU atstovės D. Aleksandravičienės nuomone, Lietuvoje studijų programų yra tiesiog per daug, tačiau trūksta ne tam tikro pobūdžio programų, o valstybės finansuojamų vietų – krepšelių. Jos teigimu, finansuojamos vietos dažnai neatitinka darbo rinkos poreikių.

Tačiau LAMA BPO duomenimis, po pirmojo priėmimo etapo valstybės finansuojamų vietų universitetuose liko 1066, o kolegijose 1927.

Skambūs pavadinimai – rinkodaros ginklai

„Studijų programos pavadinimas turi atspindėti jos turinį“, – sakė VGTU atstovė. Ji mano, kad studentas perskaitęs programos pavadinimą turi suprasti, ką jis studijuos, jei taip nėra, pavadinimas privalo būti pakeistas į aiškesnį. Paprastas ir informatyvus pavadinimas palengvintų studento apsisprendimą ir pasirinkimą, ką studijuoti.

B.Miškinienė pabrėžė, kad programa – nėra pavadinimas, o turinys. Pastarasis yra svarbesnis nei pavadinimas. Ministerijos atstovė apgailestauja, kad dažnai pavadinimas tampa rinkodaros veiksnys. Jos nuomone, studijų programos pavadinimas turėtų skaidriai ir aiškiai atspindėti programos turinį, dalykus, kompetencijas ir suteikiamą kvalifikacinį laipsnį.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių