Ministras: egzaminai rodo, kad universitetams reikia pokyčių

Priėmimo į aukštąsias mokyklas rezultatai rodo didėjantį fizinių ir technologinių mokslų populiarumą, teigia švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius.

„Turime tik pirminius duomenis ir vertinimus, detalesnę analizę pristatysime prieš pat naujų mokslo metų pradžią. Bet sprendžiant pagal tai, kiek pirmu pasirinkimu buvo priimta stojančiųjų į atitinkamas specialybes, ir pagal tai, kiek, tarkime, šalia tradiciškai populiariausių biomedicinos, ekonomikos ar teisės mokslų matome atsirandančių ir inžinerinių, ir informacinių technologijų programų, ir miškų ūkio programų, - šiandien galėčiau pasakyti, kad yra tam tikra slinktis link tradiciškai mažiau populiarių technologinių, fizinių mokslų. Tai mus nuteikia optimistiškai, manome, kad pastangos, kurios dėtos populiarinant reikalingas valstybei specialybes ir didinant jų patrauklumą kartu su aukštosiomis mokyklomis, duoda palaipsniui rezultatus“, - BNS sakė ministras.

Jis taip pat teigė, kad aukštąjį mokslą Lietuvoje tebesirenka daugiau jaunuolių, nei reikia, tačiau pabrėžė, kad siekis daugiau nei pusę besimokančiųjų nukreipti į profesines studijas yra ilgalaikis uždavinys. Nors priėmimas į profesines mokyklas dar nesibaigęs, ministras prognozavo, kad į jas bus priimta mažiau jaunuolių, nei diktuoja darbo rinka.„Be abejo, ta situacija dar šiuo metu nėra tenkinanti, bet palaipsniui ji juda link tų proporcijų, kurių reikia atitinkamai žiūrint į situaciją darbo rinkoje ir specialistų poreikį“, - pabrėžė G.Steponavičius.

Pasak ministro, tikimasi pasiekti, kad didesnė pusė besimokančiųjų būtų profesiniame sektoriuje. „Tai būtų tas lūkestis, į ką norėtume judėti“, - tvirtino jis.

Nors šiemetinių stojimo rezultatų dar nėra, G.Steponavičius spėjo, kad santykis tarp aukštųjų ir profesinių mokyklų studentų dabar yra maždaug 60 proc. besimokančių aukštosiose ir 40 proc. - profesinėse mokyklose.

„Reikės dar tikrai ne vienerių metų - reikia stiprinti profesinio mokymo patrauklumą ir modernizuoti infrastruktūrą, stiprinti personalo gebėjimus. Tai palaipsniui atves prie to, kas leis mums sakyti, kad ir valstybės lėšos naudojamos tikslingiau, ir atitinkamai specialistai rengiami tokie, kokių pagal darbo rinkos poreikius išties reikia“, - vylėsi ministras.

Komentuodamas situaciją, kad šiemet priėmimas neįvyko į 60 studijų programų - jų stojantieji tiesiog nesirinko, G.Steponavičius sakė, jog tai - ženklas aukštosioms mokykloms, kad reikia pokyčių.

„Aš manau, kad tai yra labai geras lakmuso popierėlis pačioms aukštosioms mokykloms - kad geriau koncentruotųsi į tas sritis, kur jos yra stiprios, o ne mėginti siūlyti tai, kas kitose aukštosiose mokyklose yra aukštesnio lygio. Tai nebūtinai reiškia, jog tos programos nebebus siūlomos. Kai kurios aukštosios mokyklos bando jas ne uždaryti, o kaip tik atnaujinti, keisti ne tik jų pavadinimus, bet iš esmės kokybės, patrauklumo prasme pertvarkyti“, - aiškino švietimo ir mokslo ministras.

Pernai maždaug toks pat skaičius studijų programų nesulaukė stojančiųjų dėmesio.

Pasak ministro, šiemet vietoj jų pasiūlyta naujų programų, į kurias priėmimas buvo sėkmingas.Kalbėdamas apie aukštųjų mokyklų jungimo planus G.Steponavičius sakė labiau juos siejantis su demografiniais pokyčiais, o ne su atskiromis studentų nepritraukiančiomis studijų programomis.

„Pirmieji jungimo žingsniai padaryti, ir artimiausi penkeri - septyneri metai, manau, ves prie to proceso, tas procesas rutuliosis ir tęsis. Neabejoju, kad dėl demografinės duobės dalis aukštųjų mokyklų neišvengiamai turės jungtis. Aš nevartočiau žodžio “išnykti„, nes jungimasis su giminingais ar kitais universitetais gali duoti pozityvią sinergiją ar sustiprinti silpnesnius universitetus, jų padalinius“, - aiškino G.Steponavičius.

Pasibaigus priėmimui į aukštąsias mokyklas, paaiškėjo, kad pirmakursiais šiemet taps beveik 30 tūkst. jaunuolių. Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendrajam priėmimui organizuoti (LAMABPO) paskelbė, kad sutartis su universitetais ir kolegijomis pasirašė 29 tūkst. 923 asmenys. Iš jų 17 tūkst. 52 studijuos universitetuose, 12 tūkst. 871 - kolegijose.Valstybės finansuos 15 tūkst. 780 pirmakursių studijas, tikslinėse vietose – 118 asmenų. Patys už mokslą mokės 14 tūkst. 25 asmenys, iš jų 1058 įgijo teisę į studijų stipendijas.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Milda to minister

Milda to minister portretas
Call me tomorow my sweet honey.

dzukas

dzukas portretas
Tu burundukas -juokint tauta .

v

v portretas
mazai dar reformu ,ka ponas ministre mokysi gal pensininkus ,jaunimas tavo mokslais nesidomi .liksi tik kaime operatoriumi,
VISI KOMENTARAI 6
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių