- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Šiandien Lietuvos mokytojai yra paversti amatininkais, teikiančiais paslaugas ir turinčiais įtikti klientams - moksleiviams ir jų tėvams, sako Lietuvos mokytojų profesinės sąjungos (LMPS) pirmininkė Jūratė Voloskevičienė.
„Švietimą pavertus paslauga, o mokiniui tapus klientu - paslaugos gavėju, visiškai išsikreipė ir tarpusavio santykiai. Įsivyravusi nuostata, jog klientas visuomet teisus, visiškai nuvertino mokyklą kaip šviesos šventovę, o mokytoją pavertė paslaugą teikiančiu amatininku, privalančiu įtikti klientui“, - šeštadienį per Lietuvos mokytojų suvažiavimą Vilniuje sakė J.Voloskevičienė.
Ji pabrėžė, kad mokytojas, tapęs paslaugos teikėju, prarado visas prigimtines bei profesines teises ir pasiklydo pareigų labirinte.
„Naujojoje mokykloje mokytojui beliko dvi frazės – privalai ir neturi teisės“, - sakė pedagogė.
Tuo pačiu, anot jos, iš mokytojo reikalaujama aukštos kvalifikacijos, kūrybiškumo, įžvalgumo ir kitų aukščiausių savybių, kurias gali puoselėti tik laisvas ir laimingas žmogus. Tuo metu mokytojai esą negali pasidžiaugti profesijos prestižu, darbo sąlygomis, saugumo jausmu. Didžiausias dėmesys, pasak J.Voloskevičienės, skiriamas vunderkindų mokytojams, o vidutinių gabumų moksleivių pedagogai palikti sau.
Priminusi tarptautinius dokumentus, kuriuose nurodoma, jog mažinti finansavimo švietimui nevalia, profsąjungos pirmininkė svarstė, kad „gal vis dėlto vertėtų kaip pagalbą švietimui įpareigoti mūsų stambiojo verslo atstovus, mūsų lietuviškuosius magnatus turėti kokią nors prievolę remti švietimą“.
Ji taip pat kritikavo Švietimo įstatymu įtvirtintą mokyklų sistemos struktūrą. LMPS vadovės teigimu, baigiama grįžti į prieškarinę mokyklos tinklo struktūrą: pradžios mokykla, progimnazija ir gimnazija. Tačiau tuomet tokią struktūrą esą diktavo gyvenimo sąlygos, o dabar ji esanti visiškai netinkama.
„Šiandien besibaigianti struktūrinė mokyklų reforma tebevykdoma neįvertinus istorinių aplinkybių ir tėra retro madų šou arba tiksliau - prievartinis seniai išaugto rūbo spraudimas ant gerokai formas pakeitusio švietimo kūno“, - sakė J.Voloskevičienė.
Anot jos, minėta struktūra neleidžia sukurti vaikams ir paaugliams reikalingo saugumo jausmo.
„Apie kokį vaiko ir paauglio psichofizinį saugumą galima kalbėti mokykloje, kuri tampa tik keturmete užeiga, prie kurios vos vos spėjusį adaptuotis dar pilnai nesusiformavusi ir dėl to lengvai pažeidžiama asmenybė jau turi ruoštis naujam išbandymui, naujam šuoliui į naują aplinką“, - retoriškai klausė pranešėja.
Ji svarstė, kad būtent dėl to mokyklose gali daugėti smurto, patyčių, susvetimėjimo.
J.Voloskevičienės duomenimis, tarpukariu per dešimt metų buvo įkurta per 1 tūkst. mokyklų, o šios nepriklausomybės laikotarpiu Lietuva jau neteko per 1 tūkst. mokyklų.
„Griaunant stabus kaip sovietinis reliktas iš pagrindų buvo ne pertvarkyta, o sugriauta stabili švietimo sistema. Lietuvos kaimuose beveik neliko mokyklų - kultūros ir šviesos židinių“, - kalbėjo profesinės sąjungos atstovė.
Savo pranešime ji ne kartą citavo pirmaisiais nepriklausomybės atkūrimo metais sukurtos tautinės mokyklos koncepciją, kuri „nuskendo Seimo, Švietimo ministerijos ir dar balažin kieno stalčiuose“.
„Šiandien ji net neprisimenama, tarsi jos nė nebūta. Užtat kaip pigūs drabužiai iš viso pasaulio Lietuvos darželiui, mokyklai, universitetui brukamos įvairios svetimos koncepcijos, nesvarbu, kad jos jau išaugtos, susidėvėjusios“, - sakė J.Voloskevičienė.
Anot jo, kuriant naują švietimo sistemą nueita lengviausiu kopijavimo, net plagijavimo keliu. Lietuvos mokykloms buvo primestas profiliavimas, kurio jau prieš dešimtmetį buvo atsisakę skandinavai.
Šeštadienį Vilniuje vyksta Lietuvos mokytojų suvažiavimas, į kurį pakviesti ne tik profesinėms sąjungoms priklausantys pedagogai, bet ir neasocijuoti šios profesijos atstovai.
Suvažiavimo delegatai, kurių turėtų būti apie 500, kalba apie Lietuvos švietimo situaciją ir ieško būdų jai pagerinti. Vadovaujantis pedagogų siūlymais, bus priimtos rezoliucijos dėl švietimo sistemos finansavimo, ikimokyklinio, neformaliojo, bendrojo ugdymo ir įteiktos šalies švietimą kuruojančiomis institucijomis.
Pasak J.Voloskevičienės, tai trečiasis mokytojų suvažiavimas po Nepriklausomybės atkūrimo. Tokie suvažiavimai vyko 2007 ir 2008 metais. Surengiant trečiąjį suvažiavimą tikimasi atgaivinti tokių renginių tradiciją, gyvavusią nuo 1905 metų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Specialistai: mokyklose vaikai maitinami skurdžiai ir prastos kokybės maistu7
Vaikystėje suformuoti mitybos įpročiai išlieka visam gyvenimui, todėl labai svarbu, kad vaikai būtų maitinami racionaliu, subalansuotu ir sveiku maistu. Tačiau šiuo metu tokio lygio maitinimą mūsų moksleiviams gali pasiūlyti vos viena ...
-
Naują pasą gavusi 102-ejų vilnietė susigraudino
Sostinėje migracijos pareigūnai apsilankė 103-iuosius einančios vilnietės Liudvikos Juodienės namuose. Taip Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdyba (toliau – Migracijos valdyba) tęsia tradiciją pagerbti naują as...
-
Aukštosiose mokosi 4 kaliniai, už studijas jie moka patys
Šiemet Lietuvos šalies aukštosiose mokyklose studijuoja keturi iš daugiau kaip 8 tūkst. laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų. Šių mokslo metų pradžioje aukštuosius mokslus buvo pradėję penki nute...
-
Tarmės vaikams – nežinoma žemė?
Jauniausiai klaipėdiečių kartai žemaičių tarmė šiandien skamba tarsi užsienio kalba. Tarmių metams skirtoje vakaronėje dalyvavę darželio „Puriena“ vaikai suabejojo, ar auklėtojos kalbėjo lietuviškai. Sudėtinga užduoti...
-
D. Pavalkis neigia siūlęs uždaryti kelis universitetus (patikslinta)4
Švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis teigia, kad jis nesiūlė uždaryti nė vieno universiteto. Su Lietuvos edukologijos universiteto rektoriumi Algirdu Gaižučiu susitikęs ministras apgailestavo, kad žiniasklaida netiksliai perteikė jo t...
-
Klaipėdos moksleiviams – elektroniniai pažymėjimai2
Visose uostamiesčio švietimo įstaigose – ir mokyklose, ir neformaliojo ugdymo per trejus metus moksleiviai turės būti aprūpinti elektroniniais mokinio pažymėjimais, kurie leis sekti kiekvieną vaikų žingsnį. ...
-
Klaipėdos darželinukus supažindins su jūros paslaptimis
Kol dalyje Lietuvos jūrų muziejaus ekspozicijų darbuojasi statybininkai, muziejaus edukatoriai paruošė specialią išvažiuojamąją programą „Žuvininkai mes esme“, skirtą patiems mažiausiems – darželinukams. "Tikr...
-
D. Pavalkis persigalvojo – nė vieno universiteto uždaryti nereikia?2
Praėjusią savaitę švietimo ir mokslo ministras pareiškė, kad Edukologijos ir Šiaulių universitetai taip toliau dirbti negalės, nes jų mokymo kokybė yra per žema. Šiais metais mokesčių mokėtojai universitetams finansuoti ...
-
„Erasmus plius“ gavo Europos Parlamento pritarimą
Europos Parlamentas šią savaitę patvirtino švietimo paramos programą "Erasmus plius", kuri apjungia devynias buvusias programas – "Erasmus", "Comenius", "Leonardo da Vinci", "Grundtvig", ...
-
Klaipėdos universitete – fakultetų jungtuvės
KU taryba nusprendė, jog septyni KU fakultetai bus pertvarkomi į keturis, atsiras du nauji institutai, o esamų struktūra pakis. Studentų priėmimas 2015 metais jau vyks į pertvarkytus fakultetus. ...