Kuo skiriasi studijos Lietuvoje ir užsienyje?

  • Teksto dydis:

Studentai iš Lietuvos vis drąsiau domisi galimybėmis studijuoti užsienyje, o Lietuvos universitetuose galima sutikti studentų net iš kito pasaulio krašto. Kodėl studijos tampa tarptautinėmis ir kokią naudą iš to galima gauti, bus išsamiai aptariama rugsėjo 5-6 dienomis Vilniuje vyksiančioje konferencijoje "Europos aukštasis mokslas Lietuvoje". Patys studentai bei dėstytojai, išbandę gyvenimą ir studijas svečioje šalyje, pasakoja ieškoję aukštesnės kokybės studijų, geresnių finansinių sąlygų ar tiesiog norėję pažinti kitą kultūrą.

Siekia asmeninio tobulėjimo

"Užduokite tą patį klausimą studentams iš trijų skirtingų šalių ir išgirsite tris skirtingus atsakymus", - šypsosi dr. Paulo Pereira, dėstytojas iš Portugalijos, šiuo metu dirbantis Vilniuje, Mykolo Romerio universitete. Jis įsitikinęs - studijų tarptautiškumas duoda didžiulę naudą tiek dėstytojams, tiek studentams, tad tikrai nereikėtų baimintis to, kad lietuviai vis dažniau susigundo studijomis užsienyje, o kitų šalių studentai atvažiuoja įgyti aukštojo išsilavinimo Lietuvoje.

"Tarptautiškumas leidžia žvelgti plačiau, pamatyti įvairius požiūrio taškus. Tačiau jis neturi būti tik įrašomas dokumentuose, švietimo įstaigų vizijose. Jis turi įsitvirtinti žmonių mintyse ir parodyti jiems kitokias perspektyvas. Manau, kad mano patirtis dėstant keliose skirtingose šalyse man padėjo tapti geresniu dėstytoju, praplėtė mano žinias ir akiratį", - sako dr. Paulo Pereira.

Jam antrina Vladas Bartochevis, kuris gimė ir užaugo Brazilijoje, lietuvio ir brazilės šeimoje, tačiau vos baigęs vidurinę mokyklą nusprendė važiuoti studijuoti į Lietuvą. Nesustabdė jo net lietuvių kalbos barjeras, kuris iš pradžių atrodė sunkiai įveikiamas - iki tol visą gyvenimą V.Bartochevis kalbėjo portugališkai. "Tačiau aš labai norėjau mokytis, o Brazilijoje ši svajonė man buvo nepasiekiama. Ten studijuoti aukštojoje mokykloje gali tik labai turtingų tėvų vaikai, arba tie, kurie turi tikrai neeilinių gabumų. Brazilijoje įprasta po vidurinės mokyklos dar metus intensyviai mokytis pas privačius mokytojus, kurie ruošia stojamiesiems egzaminams. Tačiau tai sau gali leisti tikrai ne kiekviena šeima", - pasakoja V.Bartochevis.

Pasigenda dėstytojų laisvumo

Lietuvoje V.Bartocheviui pavyko įgyvendinti savo svajonę - jis įgijo ne tik bakalauro, bet ir magistro laipsnį, o dabar planuoja doktorantūros studijas. Tuo, kaip susiklostė gyvenimas Lietuvoje, jis labai patenkintas, nors neslepia, kad jam artimesnis Vakarų šalių dėstytojų darbo stilius.

"Studijuodamas Lietuvoje pagal mainų programą buvau išvažiavęs į Portugaliją. Dėstytojai ten atsipalaidavę, gana neformalūs, paskaitų metu mėgsta improvizuoti. Lietuvoje jie labiau susikaustę, dažniausiai nuosekliai laikosi popieriuje surašyto paskaitos plano", - šypsosi V.Bartochevis, bet priduria, kad žiniomis, gautomis studijų Lietuvoje metu, yra labai patenkintas.

Kitokia dėstymo kultūra dažnai tampa priežastimi, kodėl lietuviai pasirenka studijas užsienyje. Tačiau kartais tai nulemia tik pirmasis įspūdis.

"Prieš rinkdamasis studijas atsitiktinai apsilankiau universitete Škotijoje, pas tuo metu ten studijavusį draugą. Kartu su juo nuėjau į paskaitą ir mane sužavėjo, kiek daug jos metu išgirdau praktiškai naudingos informacijos. Todėl artėjant naujiems mokslo metams pats užpildžiau paraišką ten studijuoti", - savo studijų Glazgo universitete pradžią prisimena Motiejus Jakštys.

"Tiesą sakant, dabar, kai prisimenu šią situaciją, galvoju, kad tai tikrai buvo labai skubotai priimtas sprendimas. Realybėje studijos buvo visai kitokios. Per pirmuosius metus įveikiau dvejų metų kursą, nes prieš tai metus studijavau matematiką Vilniaus universitete, tad didelę dalį reikalingų žinių jau turėjau. Vėlesniais metais nebebuvo taip lengva - kuo aukštesniame kurse mokiausi, tuo sunkiau buvo derinti studijas su darbu, o jo atsisakyti negalėjau. Tačiau man pavyko sėkmingai baigti studijas ir dabar labai džiaugiuosi tuomet padarytu spontanišku sprendimu", - džiaugiasi M.Jakštys.

Pamirškite nusirašinėjimą

Dr.Meilutė Ramonienė daugiau nei dvidešimt metų moko lietuvių kalbos užsieniečius, atvykstančius studijuoti ar dirbti į Lietuvą, taip pat jai yra tekę mokyti mūsų kalbos studentus Suomijoje. Ji džiaugiasi, kad skirtingų tautybių studentai, atsidūrę svetimoje šalyje, dažniausiai labai susidraugauja, vienas kitam padeda ištverti kultūrinį šoką, kuris neišvengiamas nė vienam, pradėjusiam gyvenimą kitoje kultūroje. Jų sugebėjimas mokytis, profesorės nuomone, dažniausiai būna nulemtas asmeninių savybių, o ne šalies, iš kurios jie atvyko.

Tačiau Dr. Meilutė Ramonienė pastebi vieną, bet labai svarbų skirtumą tarp studentų iš buvusių sovietinių bei kitų šalių.

"Studentai iš Vakarų bei Tolimųjų Rytų šalių nenusirašinėja. Juos gali per egzaminą palikti vienus auditorijoje, niekam net tokia mintis nekils. Tikiuosi, kad ir Lietuvos bei kitų buvusių sovietinių šalių studentai iš to išaugs", - viliasi dr. Meilutė Ramonienė.

Aukštojo mokslo tarptautiškumo klausimai bus nagrinėjami konferencijoje "Europos aukštasis mokslas pasaulyje", kuri vyks rugsėjo 5-6 d. Vilniuje. Ši konferencija - vienas iš didžiausių Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai renginių, skirtų švietimo temoms aptarti. Konferencijoje dalyvaus daugiau nei 150 švietimo institucijų atstovų iš visos Europos Sąjungos ir už jos ribų. Konferencijos organizatoriai - Lietuvos švietimo ir mokslo ministerija bei Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras (MOSTA).

Konferencija bus transliuojama tiesiogiai internetu Europos Komisijos  konferencijų portale.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių