Dauguma – už tai, kad mokiniai atsistotų mokytojui atėjus į klasę

56 proc. apklaustų Lietuvos gyventojų mano, kad mokytojui įėjus į klasę, mokiniai turėtų atsistoti, 29 proc. tokią praktiką laiko sovietine atgyvena. Tai, kad mokytojo profesija gerbiama, atrodo 35 proc. apklaustųjų, 33 proc. mano, kad ši profesija buvo gerbiama anksčiau. Tokius rezultatus parodė DELFI užsakymu viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa.

Mokyklų tobulinimo centro programų direktorės, programos „Renkuosi mokyti!“ vadovės Marinos Vildžiūnienės nuomone, atsistojimas – mokytojo ir mokinių susitarimo reikalas. Jos teigimu, patys mokytojai nepakankamai myli savo profesiją arba per mažai kalba apie jos gražiąsias puses.

Kaip rodo apklausa, 56,3 proc. respondentų atsistojimą vertina kaip pagarbos mokytojui ženklą. 29,5 proc. Lietuvos gyventojų tokią praktiką laiko sovietine atgyvena ir mano, kad mokiniai stotis neturėtų. 14,2 proc. apklaustųjų atsakymo į šį klausimą neturėjo arba į jį neatsakė.

Vidutinio ir vyresnio amžiaus (nuo 26 m.), aukštesnio išsimokslinimo atstovai dažniau linkę manyti, kad atėjus į klasę mokiniai privalo atsistoti taip parodydami pagarbą mokytojui. Priešingos nuomonės dažniau laikosi 18–25 m. amžiaus, žemesnio išsimokslinimo respondentai.

Gyventojų nuomonės išsiskyrė kalbant apie pagarbą mokytojo profesijai. 35,8 proc. apklaustųjų mano, kad ši profesija gerbiama. 33,5 proc. respondentų nurodė, kad ši profesija buvo gerbiama anksčiau, tačiau dabar taip nėra. 20 proc. Lietuvos gyventojų įsitikinę, kad mokytojo profesija negerbiama. Dar 10,7 proc. apklaustųjų atsakymo į šį klausimą neturėjo.

Mokytojo profesija dažniau gerbiama atrodo rajonų centrų ir kaimų gyventojams, žemesnio išsimokslinimo, mažesnių pajamų atstovams. Didmiesčių gyventojai dažniau mano priešingai, o vyresni nei 45 m. pastebi, kad anksčiau mokytojo profesija buvo garbingesnė.

M.Vildžiūnienė: visa, ką įdedi, į šį darbą, kompensuojama

„Dėl atsistojimo – manau, tai pirmiausia susitarimo reikalas tarp mokytojo ir mokinių. Arba susitarimo reikalas mokyklos mastu – jei taip sutariama, taip ir daroma. Man asmeniškai, kaip senos kartos mokytojui, atsistojimas neatrodo blogas dalykas – tai susiję ir su tam tikros pagarbos išreiškimu, ir su susikaupimu, ir su susitarimu pradėti pamoką“, – DELFI sakė Mokyklų tobulinimo centro programų direktorė, programos „Renkuosi mokyti!“ vadovė Marina Vildžiūnienė.

M. Vildžiūnienės teigimu, dėl šio klausimo mokytojas ir mokiniai turi išdėstyti savus argumentus ir susitarti. Pašnekovė pastebi, kad atsistojimas dar siejamas su viršenybės demonstravimu: senoji mokymo ir mokymosi paradigma kalė, kad mokytojas visada viršesnis, protingesnis, turi daugiau informacijos. Naujojoje mokymosi paradigmoje mokytojas ir besimokantieji yra partneriai, kur mokytojas yra tiktai mokymosi organizatorius ir vadovas.

Kalbėdama apie pagarbą mokytojo profesijai M. Vildžiūnienė akcentavo, kad tai labai priklauso nuo pačių mokytojų požiūrio. „Mano nuomone, mokytojo profesija yra gerbtina ir turėtų būti labai gerbtina. Apklausa rodo, kad ji nėra pakankamai gerbtina. Visgi manau, kad įvertinimai nėra jau tokie prasti“, – sakė ji.

Pasak M. Vildžiūnienės, tai susiję ir su pačių mokytojų požiūriu į profesiją. „Mes, mokytojai, nepakankamai mylime savo profesiją arba ją gal mylime pakankamai, bet nepakankamai kalbame apie jos gražiąsias puses, apie tai, kokia ji svarbi, apie tai, kokį džiaugsmą patiria mokytojas dirbdamas ir matydamas savo darbo vaisius“, – kalbėjo pašnekovė.

M. Vildžiūnienė pastebi, kad viešojoje erdvėje mokytojai dažniausiai minimi kitokiame kontekste – kaip protestuojantys, besiskundžiantys atlyginimais. „Tačiau, nepaisant to, manau, tai viena gerbtiniausių profesijų, viena iš didžiausią pasitenkinimą žmogui galinčių teikti profesijų. Tai sunki, daug atimanti, bet kartu ir daug duodanti profesija – visa, ką įdedi, kompensuojama“, – tvirtino M. Vildžiūnienė.

Naujienų portalo DELFI užsakymu viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai" viešosios nuomonės apklausą atliko šių metų rugpjūčio 26- rugsėjo 8 dienomis. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu.

Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 75 atrankiniuose taškuose, išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją. Tyrimo metu buvo apklausti 1007 respondentai. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas proporcingas gyventojų skaičiui šalies regionuose.

Tyrimo rezultatų paklaida - 3,1 proc.


Šiame straipsnyje: mokyklamokiniaimokytojasmokinys

NAUJAUSI KOMENTARAI

Studenčioks

Studenčioks portretas
Senbezdos vis ieško mokynių nuolankumo per prievartą, ką padarysi kai vaikai protingesni už mokytojus.

Kultūra

Kultūra portretas
Kalba ne apie nuolankumus, o apie kultūrą. Taip vystoma pagarba vyresniam žmogui bei vadovui, kurios mūsuose šiandien jau sunku ir su žiburiu surasti.

3 vaiku mama

3 vaiku mama portretas
Pagarba mokytojui galima isreiskti ir nesistojant. Visiska sovietine atgyvena, nuo pat mazens skiepijanti nepilnavertiskumo kompleksa, kuris musu visuomeneje vis dar maskuojamas "nuolankumu".
VISI KOMENTARAI 28
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių