- Diena Media inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Šešiasdešimt procentų mokytojų pripažįsta, kad vidaus auditas mokyklai ir jiems patiems yra naudingas. Tai parodė Švietimo ir mokslo ministerijoje pristatytas tyrimas „Mokyklų vadovų ir mokytojų nuomonė bei nuostatos apie vidaus audito paskirtį ir organizavimą".
Tyrimą Nacionalinės mokyklų vertinimo agentūros užsakymu atliko Šiaulių universiteto Socialinių tyrimų mokslinio centro tyrėjų grupė. Tyrimu buvo siekiama nustatyti, ką mokytojai ir mokyklų vadovai mano apie vidaus audito procedūras, jų teikiamą naudą tiek mokytojui, tiek mokyklai. Buvo klausiama apie vidaus audito duomenų pagrįstumą, pačią audito metodiką, jos integravimo į visą mokyklos valdymo sistemą galimybes. Vidaus audito metodikos taip pat buvo vertinamos įvairiais aspektais: ugdymo procesui gerinti, dokumentavimo, laiko vadybos, kryptingumo ir kt.
Internetu buvo apklausti 1154 mokyklų vadovai ir mokytojai iš 117 Lietuvos mokyklų, taip pat 6 mokyklų pedagogų grupės, 17-os mokyklų direktorių, kelių švietimo skyrių specialistai, išanalizuotos 58 išorės audito ataskaitos.
Didžiausią naudą, mokytojų nuomone, vidaus auditas teikia jų profesinių kompetencijų augimo srityje. Daugiau nei 73 proc. visų pedagogų pastebi, kad vidaus auditas praplečia jų supratimą apie mokyklą kaip šiuolaikinę organizaciją. 67 proc. mokytojų teigia, kad vidaus auditas leidžia į ugdymo procesą pažvelgti plačiau, kūrybiškiau, „išeiti" iš dėstomo dalyko metodikos ribų.
Daugiau nei 70 proc. mokytojų pritaria teiginiams, kad „auditas atveria papildomas galimybes geriau suprasti mokinių poreikius, aktualijas", kad „auditas yra proga pačiam pagalvoti apie savo veiklą visos mokyklos kontekstu".
60 proc. mokytojų pabrėžė, kad vidaus auditas leidžia pasijusti gerai ir atsakingai dirbančiu mokytoju. 9 proc. respondentų visiškai sutiko su teiginiu, jog panaudojus vidaus audito medžiagą pagerėja mokinių pasiekimai ir elgesys, o iš dalies šiam teiginiui pritarė 32 proc. apklaustųjų, todėl galima teigti, kad 41 proc. mokytojų įžvelgia vidaus audito naudą mokinių pasiekimams ir elgesiui gerinti.
Išanalizavus, kaip atliekamas auditas šešių skirtingų tipų ir dydžių bendrojo lavinimo mokyklose, nustatyta, kad vidinės mokyklos priežastys, lemiančios veiksmingą auditą ir bendruomenės požiūrį, įsitraukimą, yra tiesiogiai susijusios su vadovo požiūriu į auditą.
Mokyklose, kuriose auditą palaiko mokyklos vadovai, ypač direktorius, auditas atliekamas sėkmingiau, mokytojai šią veiklą vertina palankiau ir mato daugiau naudos. Be to, pastarosiose mokyklose vidaus audito metodika kūrybiškai pritaikoma priklausomai nuo situacijos, atsižvelgiant į mokyklos valdymo tradicijas. O tai ir lemia įsivertinimo sėkmę.
Tačiau mokytojai, įžvelgdami naudas, mato vidaus auditą kaip sudėtingą procesą, kuris atima daug laiko, todėl mokytojai nepakankamai įsigilina į vidaus audito procedūras, „žiūri pro pirštus".
Vienos mokyklos vidaus auditą priima kaip kokybės vadybos instrumentą, kitos kaip besimokančios organizacijos. Vidaus auditą kaip kokybės vadybos instrumentą daugiau įžvelgia didžiosios mokyklos, o kaip besimokančios organizacijos - mažosios mokyklos.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Specialistai: mokyklose vaikai maitinami skurdžiai ir prastos kokybės maistu7
Vaikystėje suformuoti mitybos įpročiai išlieka visam gyvenimui, todėl labai svarbu, kad vaikai būtų maitinami racionaliu, subalansuotu ir sveiku maistu. Tačiau šiuo metu tokio lygio maitinimą mūsų moksleiviams gali pasiūlyti vos viena ...
-
Naują pasą gavusi 102-ejų vilnietė susigraudino
Sostinėje migracijos pareigūnai apsilankė 103-iuosius einančios vilnietės Liudvikos Juodienės namuose. Taip Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdyba (toliau – Migracijos valdyba) tęsia tradiciją pagerbti naują as...
-
Aukštosiose mokosi 4 kaliniai, už studijas jie moka patys
Šiemet Lietuvos šalies aukštosiose mokyklose studijuoja keturi iš daugiau kaip 8 tūkst. laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų. Šių mokslo metų pradžioje aukštuosius mokslus buvo pradėję penki nute...
-
Tarmės vaikams – nežinoma žemė?
Jauniausiai klaipėdiečių kartai žemaičių tarmė šiandien skamba tarsi užsienio kalba. Tarmių metams skirtoje vakaronėje dalyvavę darželio „Puriena“ vaikai suabejojo, ar auklėtojos kalbėjo lietuviškai. Sudėtinga užduoti...
-
D. Pavalkis neigia siūlęs uždaryti kelis universitetus (patikslinta)4
Švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis teigia, kad jis nesiūlė uždaryti nė vieno universiteto. Su Lietuvos edukologijos universiteto rektoriumi Algirdu Gaižučiu susitikęs ministras apgailestavo, kad žiniasklaida netiksliai perteikė jo t...
-
Klaipėdos moksleiviams – elektroniniai pažymėjimai2
Visose uostamiesčio švietimo įstaigose – ir mokyklose, ir neformaliojo ugdymo per trejus metus moksleiviai turės būti aprūpinti elektroniniais mokinio pažymėjimais, kurie leis sekti kiekvieną vaikų žingsnį. ...
-
Klaipėdos darželinukus supažindins su jūros paslaptimis
Kol dalyje Lietuvos jūrų muziejaus ekspozicijų darbuojasi statybininkai, muziejaus edukatoriai paruošė specialią išvažiuojamąją programą „Žuvininkai mes esme“, skirtą patiems mažiausiems – darželinukams. "Tikr...
-
D. Pavalkis persigalvojo – nė vieno universiteto uždaryti nereikia?2
Praėjusią savaitę švietimo ir mokslo ministras pareiškė, kad Edukologijos ir Šiaulių universitetai taip toliau dirbti negalės, nes jų mokymo kokybė yra per žema. Šiais metais mokesčių mokėtojai universitetams finansuoti ...
-
„Erasmus plius“ gavo Europos Parlamento pritarimą
Europos Parlamentas šią savaitę patvirtino švietimo paramos programą "Erasmus plius", kuri apjungia devynias buvusias programas – "Erasmus", "Comenius", "Leonardo da Vinci", "Grundtvig", ...
-
Klaipėdos universitete – fakultetų jungtuvės
KU taryba nusprendė, jog septyni KU fakultetai bus pertvarkomi į keturis, atsiras du nauji institutai, o esamų struktūra pakis. Studentų priėmimas 2015 metais jau vyks į pertvarkytus fakultetus. ...