Dauguma mokytojų palankiai vertina vidaus auditą

Šešiasdešimt procentų mokytojų pripažįsta, kad vidaus auditas mokyklai ir jiems patiems yra naudingas. Tai parodė Švietimo ir mokslo ministerijoje pristatytas tyrimas „Mokyklų vadovų ir mokytojų nuomonė bei nuostatos apie vidaus audito paskirtį ir organizavimą".

Tyrimą Nacionalinės mokyklų vertinimo agentūros užsakymu atliko Šiaulių universiteto Socialinių tyrimų mokslinio centro tyrėjų grupė. Tyrimu buvo siekiama nustatyti, ką mokytojai ir mokyklų vadovai mano apie vidaus audito procedūras, jų teikiamą naudą tiek mokytojui, tiek mokyklai. Buvo klausiama apie vidaus audito duomenų pagrįstumą, pačią audito metodiką, jos integravimo į visą mokyklos valdymo sistemą galimybes. Vidaus audito metodikos taip pat buvo vertinamos įvairiais aspektais: ugdymo procesui gerinti, dokumentavimo, laiko vadybos, kryptingumo ir kt.

Internetu buvo apklausti 1154 mokyklų vadovai ir mokytojai iš 117 Lietuvos mokyklų, taip pat 6 mokyklų pedagogų grupės, 17-os mokyklų direktorių, kelių švietimo skyrių specialistai, išanalizuotos 58 išorės audito ataskaitos.

Didžiausią naudą, mokytojų nuomone, vidaus auditas teikia jų profesinių kompetencijų augimo srityje. Daugiau nei 73 proc. visų pedagogų pastebi, kad vidaus auditas praplečia jų supratimą apie mokyklą kaip šiuolaikinę organizaciją. 67 proc. mokytojų teigia, kad vidaus auditas leidžia į ugdymo procesą pažvelgti plačiau, kūrybiškiau, „išeiti" iš dėstomo dalyko metodikos ribų.

Daugiau nei 70 proc. mokytojų pritaria teiginiams, kad „auditas atveria papildomas galimybes geriau suprasti mokinių poreikius, aktualijas", kad „auditas yra proga pačiam pagalvoti apie savo veiklą visos mokyklos kontekstu".

60 proc. mokytojų pabrėžė, kad vidaus auditas leidžia pasijusti gerai ir atsakingai dirbančiu mokytoju. 9 proc. respondentų visiškai sutiko su teiginiu, jog panaudojus vidaus audito medžiagą pagerėja mokinių pasiekimai ir elgesys, o iš dalies šiam teiginiui pritarė 32 proc. apklaustųjų, todėl galima teigti, kad 41 proc. mokytojų įžvelgia vidaus audito naudą mokinių pasiekimams ir elgesiui gerinti.

Išanalizavus, kaip atliekamas auditas šešių skirtingų tipų ir dydžių bendrojo lavinimo mokyklose, nustatyta, kad vidinės mokyklos priežastys, lemiančios veiksmingą auditą ir bendruomenės požiūrį, įsitraukimą, yra tiesiogiai susijusios su vadovo požiūriu į auditą.

Mokyklose, kuriose auditą palaiko mokyklos vadovai, ypač direktorius, auditas atliekamas sėkmingiau, mokytojai šią veiklą vertina palankiau ir mato daugiau naudos. Be to, pastarosiose mokyklose vidaus audito metodika kūrybiškai pritaikoma priklausomai nuo situacijos, atsižvelgiant į mokyklos valdymo tradicijas. O tai ir lemia įsivertinimo sėkmę.

Tačiau mokytojai, įžvelgdami naudas, mato vidaus auditą kaip sudėtingą procesą, kuris atima daug laiko, todėl mokytojai nepakankamai įsigilina į vidaus audito procedūras, „žiūri pro pirštus".

Vienos mokyklos vidaus auditą priima kaip kokybės vadybos instrumentą, kitos kaip besimokančios organizacijos. Vidaus auditą kaip kokybės vadybos instrumentą daugiau įžvelgia didžiosios mokyklos, o kaip besimokančios organizacijos - mažosios mokyklos.


Šiame straipsnyje: mokyklavidaus auditas

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių