Aukštosios mokyklos laukia antrosios stojančiųjų bangos

Iki prašymų studijuoti Lietuvos aukštosiose mokyklose pateikimo pabaigos likus dvidešimčiai dienų, stojantieji tapo vangūs. Daugelis savo ateitimi pasirūpino dar birželio pradžioje, todėl šiomis dienomis dokumentus užpildo vos keli šimtai abiturientų.

Populiariausios programos

Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) informacinėje sistemoje prašymus jau užpildė apie 30 tūkst. stojančiųjų. LAMA BPO atstovai tikisi, kad atestatų įteikimas paskatins dar daugiau abiturientų registruotis stoti į aukštąsias mokyklas.

„Pagal dabar turimus duomenis apie pusė stojančiųjų renkasi socialinių mokslų studijų programas. Toliau rikiuojasi biomedicinos, technologijos, humanitariniai ir fiziniai mokslai, menų studijos. Socialinių mokslų srityje kol kas populiariausios finansų, ekonomikos, psichologijos, teisės, politikos mokslų studijų programos“, – sakė LAMA BPO atstovė Vilma Balčiauskaitė.

Biomedicinos mokslų srityje paklausiausios medicinos, odontologijos ir farmacijos studijų programos. Technologijos mokslų srityje – statybos inžinerijos, maisto technologijos, energetikos, transporto programos. Humanitarinių mokslų srityje – anglų filologijos, filosofijos, istorijos, skandinavistikos programos. Fizinių mokslų srityje populiariausios informatikos, taikomosios matematikos studijų programos. Menų srityje daug pageidaujančiųjų studijuoti architektūrą, dizainą, vaidybą.

Vengia sudėtingų disciplinų

Pasak V.Balčiauskaitės, kelerius pastaruosius metus pastebima, kad moksleiviai dažniausiai mokyklose renkasi lietuvių ir anglų kalbų bei istorijos egzaminus, o paskui  stoja į socialinius mokslus.

„Vengiama rinktis fizikos, chemijos, informacinių technologijų, net ir matematikos brandos egzaminus. Jų reikia norintiesiems stoti į technologijos ir fizinių mokslų studijų programas“, – pastebėjo V.Balčiauskaitė.

Atsižvelgiant į pastarųjų penkių metų duomenis, teisė – viena populiariausių socialinių mokslų studijų programų. Per šiuos metus padaugėjo ir teisės programas siūlančių aukštųjų mokyklų. Šiandien būsimuosius teisininkus rengia ir universitetai, ir kolegijos.

Valstybės finansuojamų vietų skaičius nekito, tačiau vis daugiau stojančiųjų sutinka mokėti už studijas.

„Per pastaruosius dešimt metų teisininkų pradėta rengti dešimteriopai daugiau“, – pridūrė LAMA BPO atstovė spaudai.

Nesulaukia studentų

Pasak V.Balčiauskaitės,  mažiausiai stojančiųjų dėmesio sulaukia technologijos mokslų programos. Ne tokios populiarios ir kai kurios humanitarinių ir fizinių mokslų studijos.

Stojantieji į Lietuvos aukštąsias mokyklas savo prašymuose gali nurodyti iki 12 pageidaujamų specialybių. Dauguma tą ir padaro.

„Pasirinkusieji meno studijas anksčiau dažniausiai nurodydavo tik vieną pageidavimą, o dabar surašo daug daugiau, nes ieškoma kitų alternatyvų, jei nepavyktų įstoti. Dabar beveik visi pildo visas 12 eilučių, kadangi prašymai teikiami nemokamai, jų korekcija taip pat nekainuoja. Net jei ir neįrašo visų 12 pageidavimų iš karto, stojantieji prašymus gali koreguoti iki registracijos pabaigos ir papildyti savo pageidavimų sąrašą“, – kalbėjo LAMA BPO atstovė.

Naudinga informacija

Prašymai studijuoti teikiami informacinėje LAMA BPO svetainėje www.lamabpo.lt.
Prašymo pateikimas ir redagavimas yra nemokami, o jame galima įrašyti 12 specialybių.

Priėmimas tęsiasi iki liepos 23 d. 17 val.

Kvietimai studijuoti bus paskelbti liepos 27 d. iki 11 val.

Kvietimus studijuoti stojantieji galės pamatyti prisijungę prie informacinės sistemos. Prie jų įrašytų pageidavimų bus nurodyta, ar jie bus pakviesti studijuoti, ar ne. Taip pat bus išsiųstas ir elektroninis laiškas.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Kęstas

Kęstas portretas
Studijų reformos pasekmė - studentai eina, kur pigiau Kodėl būtina skubiai likviduoti kubilinių reformos padarinius: _Geriausia tuos pinigus skirtu destytoju algoms pakelti (nes dabar mokytojas ekspertas gauna daugiau uz mokslininka docenta), tai gal ta mistine kokybe pageretu. nes destytojai ir toliau bapkiaujasi visokiose projektu plovyklose, o neturi kada savo kursu patobulinti ar normaliais tyrimais uzsiimti. Ministerija normaliu tyrimu tai neuzsako, tik visokias ale sociologines raito lygio apklauseles tirazuoja. Tai ko vertas tas istaigu vertinimas, kai jos priverstos isgyventi ir tarpusavyje konkuruoti - kas daugiau studentu priims, o tai reiskia, kad jos priverstos zeminti reikalavimu kartele ir taip menkinti studiju kokybe. Ir visi kuria vis naujas ir naujas programas su visokiais iki durnumo mandrais pavadinimais, apgaudineja zmones kaip kokius arbuzus. Stai ziurekit ka daro Riomeris. Jis jau tiek sumazines kainas, kad pigiau nerasi. Ir priima visus norincius, o tie kai negali ir nenori moketi brangiau kitur, tai ir eini i pigias, nors ir maziau kokybiskas studijas. Arbuzai gi nesupranta, kad uz pigesne kaina, nepasamdysi daug profesuros, tai destyti ima bele ką, magistrus, visokius valstybes tarnautojus, o ne rimtus mokslininkus. Ir paskui jie dar varo pijara, kad pas juos daugiausiai studentu, atseit - kokia paklausa, kokia kokybe... Juokinga butu klausyti, nes tik durnas gali nesuprasti, kad cia studiju parodija. Bet studentai is tiesu eina ten. O kodel? Todel, kad jiems ne kokybe, o pigus diplomas yra svarbiau. Zodziu, manau, kad chaosas su ta studiju reforma, o rezultata kol kas matau priesinga - kokybe ne gereja, o blogeja, totaliai blogeja [1]._ Ką teisime už Lietuvos aukštojo mokslo, kultūros ir ekonomikos žlugdymą?

K

K portretas
Nauji video apie informatikos studijas KTU: youtu.be/ MBqPKNr5-98 youtu.be/ z5l8186DI6Y youtu.be/ pukJw2QOtPE youtu.be/ twh6sjOdFsc youtu.be/ VF0Znkkk3Ns youtu.be/ pVMUSezrPRg
VISI KOMENTARAI 2

Galerijos

Daugiau straipsnių