Aistros sostinėje: įstatymas gina ne sumuštą vaiką, o mušeiką?

Vilniaus Antakalnio progimnazijos mokinio tėvai susidūrė su dilema – nusileisti ir perkelti vaiką į saugesnę mokyklą ar kovoti už savo vaiko teises, reikalaujant iš mokyklos pašalinti du kartus jo vaiką žiauriai sumušusį ir, jų teigimu, kitus vaikus terorizuojantį mokinį.

Jų sūnus dėl traumų pasekmių jau beveik du mėnesius nelanko mokyklos, o ir grįžęs kurį laiką negalės mokytis visu pajėgumu. Jį sumušusiam bendraklasiui už tai nieko negresia, kadangi jis yra per jaunas, kad atsakytų už savo veiksmus. Tuo tarpu vaiko teisių apsaugos specialistai teigia, kad jam reikia duoti šansą pasitaisyti.

Per du mėnesius gyvenimas apsivertė aukštyn kojomis

Kaip DELFI pasakojo nukentėjusio vaiko mama, sūnus iš mokymo proceso iškritęs jau beveik du mėnesius. Per tą laiką jam teko pakeisti lovą, kadangi pastaruoju metu jis gali miegoti tik pusiau sėdėdamas, jo miego ir būdravimo ritmas visiškai sutrikęs, kadangi naktimis jį dažnai kamuoja nemiga iki pat paryčių, taip pat jam paskirta speciali mityba, taigi jis turi valgyti daug dažniau nei įprasta ir ne bet ką. Po pirmo sumušimo buvo pažeista viena akis, dabar pažeistos abi, buvo trūkęs vienos ausies būgnelis. Dėl visų šių pažeidimų, vaikas skaityti gali tik labai ribotą laiką, kadangi jam iškart prasideda galvos skausmas, pykinimas. Norėdami, kad vaikas galėtų bent truputį mokytis, šeima jam nupirko specialų stalą su pakeliamu paviršiumi, dabar ieško specialios reguliuojamos pakylos knygoms.

„Visą dieną tenka skirti vaikui, sustoję visi mano darbai. Po pirmos traumos į mokyklą išėjome keliomis dienomis anksčiau, nes sūnus labai norėjo. Su jį sumušusio berniuko tėvu buvome sutarę, kad jis pasiims savo vaiką iš mokyklos, tačiau jis tik buvo perkeltas į kitą klasę. Tai nepadėjo. Mano sūnus po traumos mokykloje ištempė vos keletą dienų. Iki šiol atsimenu, kaip jis man paskambino ir pasakė: „Tu tik nesijaudink, mane vėl sumušė, bet tai tik į gera – dabar jį tikrai išmes iš mokyklos“. Tai buvo kerštas, kad mes kreipėmės į policiją. Jis kartu su kitu berniuku priėjo prie mano vaiko iš už nugaros valgykloje ir pradėjo talžyti per galvą. Tuo metu už širmos valgė budėtojas, bet jis nematė, kas vyksta visai čia pat. Vaikai nerėkė, nesikvietė pagalbos, nes visi yra prigąsdinti.

Niekas nebandė protestuoti ir pirmą kartą, kai tas berniukas talžė mano sūnaus galvą į sieną. Kai policija, kuriai apie įvykį automatiškai pranešė ligoninė, klausė mano sūnaus, kodėl jis pats nešaukė, šis atsakė, kad kai nešauki, jis greičiau liaunasi, o kai rėki, muša dar ilgiau. Po šio įvykio buvo sukviestas tėvų susirinkimas – paaiškėjo, kad ne vienas klasės vaikas yra suspardytas, nes berniukas su jais žaisdavo „banginio uodegas“. Visi buvo prigrasyti, kad geriau nesiskųstų. Po šio įvykio dalis tėvų taip pat atsisakė leisti savo vaikus į mokyklą, kol tas vaikas mokysis jų klasėje“, - pasakojo moteris.

Anot pašnekovės, administracija nuolat atsiprašinėja ir tikina daranti, ką galinti. Tuo tarpu nukentėjusiojo šeima yra parašiusi jau du pareiškimus su reikalavimu pašalinti vaiką iš mokyklos.

„Paskui tą vaiką per pertraukas bėgioja socialinė darbuotoja, kiti pedagogai. Taigi visas administracinis aparatas bėgioja paskui tą berniuką, o jis tiems, kas liudija prieš jį policijai, ir toliau grasina. Pirmą kartą, daužydamas mano sūnaus galvą į sieną, jis dar prašė aplinkinių filmuoti ar fotografuoti, kad galėtų į internetą įdėti. Antrą kartą mano sūnus buvo sumuštas dėl to, kad mes kreipėmės į policiją. Tai buvo kerštas. Visi vaikai bijo kištis, nori būti jo draugais, nes jis pats stipriausias ir didžiausias. Taigi mes tikrai negalime rizikuoti, kad įvyktų trečias kartas. Dar didesnių traumų mes jau negalime patirti.

Sūnų primušusio vaiko tėvas mums paskambino tik vieną kartą ir pasiguodė, kad blogai jaučiasi, tačiau net nepaklausė, kuo galėtų mums padėti. Jis bendrauja tik su administracija, klasės tėvai taip pat jo neprisikvietė į susirinkimą. Jo sūnus taip pat neatsiprašė, kaip suprantu, jis netgi didžiuojasi tuo, ką daro. Ar iš tiesų privalome palikti mokyklą, kuri mums tinka, mes, o ne šis vaikas? Mes irgi naujokai šioje klasėje, bet pastarasis atvyko jau prasidėjus mokslo metams. Be to, mums lygiai taip pat garantuotas mokslas, taip pat saugi aplinka, kad jį galėtume gauti. Jei nepavyks atsakomybės išsireikalauti iš tėvo, neatmetame galimybės jos pareikalauti iš mokyklos“, - teigė moteris.

Vaikai iki 16 metų pagal įstatymą yra nepakaltinami

Vilniaus 1-ojo policijos komisariato viršininkas Gintaras Barzdukas DELFI paaiškino, kad jei vaikai yra jaunesni nei 14 metų, pradėti ikiteisminį tyrimą praktiškai neįmanoma. Nuo 14 metų vaikai atsako tik už kai kuriuos labai sunkius nusikaltimus. Taigi baudžiamoji ar administracinė atsakomybė jiems taikoma nuo 16 metų, tačiau net ir tada jiems galima skirti ne daugiau kaip pusę suaugusiojo baudos. Tam tikrais atvejais už vaikų nepriežiūrą gali būti baudžiami tėvai, bet jeigu vaikas pažeidimą įvykdė mokykloje, šiuo atveju atsakomybę, kaip vaikas elgiasi pamokų ir pertraukų metu, turi prisiimti pedagogai.

„Kaip tokią situaciją spręsti? Pirmiausiai vaikas turi būti auklėjamas šeimoje, antra, turi prisijungti pedagogai, socialiniai darbuotojai ir vaikų psichologai. Jeigu vaiko elgesys yra neadekvatus, gali būti daugybė sprendimo būdų – galima ji perkelti į kitą klasę ar mokyklą. Aišku, smurtas tarp vaikų netoleruotinas, bet vien baudimu mažai ką pasieksime. Reikia, kad aktyviai dirbtų specialistai, kurie išmano savo darbą.

Pagaliau egzistuoja minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymas, kuriame numatomos specialios priemonės, kaip sunkus vaikas gali būti ugdomas. Be to, kai atsisakoma pradėti ikiteisminį tyrimą dėl nepakankamo vaiko amžiaus, jis įtraukiamas į policiją dominančių vaikų apskaitą ir juo dažniau domisi policijos pareigūnai – apsilanko šeimoje, pasidomi jo elgesiu mokykloje. Taip vaikas stebimas metus. Jei per tą laiką atrandama blogybių, informuojami ir vaiko teisių apsaugos specialistai, kurie tuoj pat įsikiša į jo auklėjimą“, - pasakojo pareigūnas.

Komisariatas per mėnesį gauna 2-3 pranešimus apie sužalotus nepilnamečius. Apie 80 proc. atvejų apie įvykį praneša gydymo įstaigos, kurios privalo tai daryti, jei pas juos patenka sužalotas vaikas. 15 proc. sudaro tėvų pareiškimai ir tik apie 5 proc. atvejų praneša pačios mokyklos.

Mokykla vaiko šalinti neturi teisės

Antakalnio progimnazijos socialinė darbuotoja Jurga Kukienė paaiškino, kad mokykla pagal galiojančius įstatymus neturi teisės pašalinti vaiko iš mokyklos be savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus pritarimo. Šiuo atveju pritarimas nebuvo gautas.

„Jie abu naujokai – pradėjo konfliktuoti. Tasai, apie kurį kalbame, pas mus atvyko šį rudenį - ir jau po kelių dienų buvo svarstomas, nes pastebėjome jo netinkamą elgesį. Bandėme aiškintis priežastis su tėvu, tačiau galiausiai nutiko rimtas konfliktas. Po šio įvykio dirbome su klase, individualiai su tuo berniuku, svarstėme jo elgesį mokyklos Gerovės komisijos posėdyje, taip pat jam buvo teikiamos psichologo konsultacijos. Nusprendėme jį perkelti į kitą klasę, kad nebūtų tiesioginio šių berniukų bendravimo.

Kadangi ir tai nepadėjo, kreipėmės į vaiko teisių apsaugos specialistus ir kartu su tėvu svarstėme situaciją: kiek gali tėvai prisidėti, kiek mokykla, kiek jie gali kreiptis pagalbos už mokyklos ribų. Iš tiesų, tokių vaikų pasitaiko. Paprastai jie nekalti, kad tokie yra. Gal kažkas šeimoje buvo, negali vien vaiko kaltinti. Mes nuolat stebime jo elgesį, tiek direktorė, tiek jos pavaduoja lankosi pamokose, per pertraukas jis dažnai ateina pas mane, kad vėl kažkas neįvyktų. Jeigu jo elgesys nesikeis, kreipsimės dėl minimalios vaiko priežiūros. Tuomet jau įstatymas numatys, ką tėvai ir vaikas turėtų daryti, kokius reikalavimus įvykdyti“, - pasakojo mokyklos darbuotoja.

Anot pašnekovės, po antro incidento mokykla kreipėsi į Vilniaus savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyrių, kurio darbuotoja įvertino situaciją, problemas, dėl kurių gali būti toks vaiko elgesys ir rekomendavo jį palikti mokykloje. Taip pat šeimai rekomenduota kreiptis į Pedagoginę psichologinę tarnybą, tačiau tai tik rekomendacija, ne reikalavimas.

„Po susitikimo su vaiko teisių apsaugos specialistais neturime jokios teisės vaiko pašalinti iš mokyklos, kadangi reikia atsižvelgti į jo interesus. Vaikas ne tik atvykęs iš kito miesto, bet pasikeitė jo šeiminė padėtis. Anot specialistų, atsižvelgiant į jo adaptaciją naujoje vietoje, bet koks pokytis jam būtų žalingas. Taigi mes dirbame pagal įstatymus ir negalime jų pažeisti. Žinau, kad vyko ne vienas šeimos pokalbis su policija, jiems išaiškintos visos pasekmės, jei vaiko elgesys nesikeis. Mes, kiek galime, tiek su juo dirbame.

Mes siūlėme pasirinkti kitą mokslo įstaigą, pateikėme net keletą variantų. Galiausiai visa ši situacija buvo aptarta viešai, per susirinkimą visi tėvai išsakė savo nuomonę. Taigi viskas buvo išsakyta, tačiau vaiko teisių apsaugos specialistai teigia, kad tėvas dabar daro viską, kad tam vaikui būtų geriau, todėl suteikė jam šansą“, - tikino J. Kukienė.

Anot socialinės darbuotojos, sunkių vaikų kasmet po keletą būna vos ne kiekvienoje klasėje. Jei su mokyklos pedagogais bendradarbiauja jų tėvai, galima tikėtis sėkmės, tačiau kiekviena šeima gali turėti savus auklėjimo metodus, pažiūras ir vertybes, į kurias pašaliniai kištis neturi teisės.

„Visos mokyklos turi taisykles, kuriose reikalaujama, kad nebūtų pažeidžiamos kitų žmonių teisės, bet vaikai yra vaikai, kartkartėmis nutinka visokių dalykų“, - apgailestavo pašnekovė.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Jureivis

Jureivis portretas
Nu jo, cia gi ne mitingas prie seimo, cia galima ir pora metu vilkinti - gal problema kaip nors pati issispres ... neuzmuse gi dar niekas nieko.

joo

joo portretas
tikrai debilu salis jei moka spardyt tai mokes ir uz savo veiksmus atsakyt

ner ką manyt

ner ką manyt portretas
nu jau k---vynas ant tos lietuvos
VISI KOMENTARAI 37
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių