Žydų ir karaimų kapinėms tvarkyti - daug talkininkų iš Vokietijos

Trečią vasarą Biržuose tvarkomos senosios žydų ir karaimų kapinės. Šiemet daug talkininkų atvyko iš Vokietijos. Kapinės sudomino ir mokslininkus, kurie tyrinėja antkapius, renka senųjų biržiečių prisiminimus apie čia gyvenusius žydus.

Senųjų žydų ir karaimų kapinių tvarkytojai nepabūgo karščiausios savaitės dienos. Per trisdešimt Vokietijos Lipės regiono krikščionių ir judėjų bendradarbiavimo draugijos narių, Vokietijos moksleivių ir biržiečių valė apleistas ir mišku virtusias kapines.

„Mačiau ir taip atėjusių žmonių, nors pasižiūrėti. Jie atrado kapines, kaip kad viena moteris su vaiku, kuri klausė, kur čia žydų kapinės. Ji pirmą kartą išgirdo, kad čia buvo žydų kapinės, kaip ir žydų bendruomenė, kuri buvo skaitlinga“, – sako iniciatyvos autorius Vidmantas Jukonis.

Kapinėse yra per du tūkstančius paminklų, pusė kapinių jau išvalyta. Pasak organizatorių, simboliška, kad prieš trejus metus pradėtą projektą itin remia vokiečiai.

„Tai mūsų istorijos tęsinys – Vokietijoje ilgai nedrįsome prie šios problemos prisiliesti. Lietuvoje pradėjus tvarkyti kapines, mes irgi prisidėjome. Dabar matome, kad mūsų pagalba ir dalyvavimas, patirties perteikimas yra būtent tas momentas, kai istoriją jaučiame ne vien širdimi ar protu, bet ir praktiškai dirbant. Tuomet istorija tampa daug artimesnė ir suprantamesnė“, – teigia Vokietijos Lipės žemės krikščionių ir judėjų bendradarbiavimo draugijos pirmininkė Gertrud Wagner.

Šią vasarą kartu su talkininkais dirba mokslinės ekspedicijos nariai iš Rusijos, Baltarusijos ir Lietuvos. Vieni mokslininkai renka senųjų biržiečių atsiminimus apie žydus, kiti identifikuoja paminklų užrašus, pagal juos nustato, kokia buvo žydų bendruomenė Biržuose.

„Šios kapinės yra tikrai įdomios. Greičiausiai yra trys jų dalys. Šita bendruomenė Biržuose pradėjo formuotis maždaug XVII a. viduryje. Buvo kelios grupės, buvo karaimai, išpažįstantys Senąjį Testamentą, bet nelaikantys savęs žydais, ir judėjai – tai yra rabinistinės tradicijos atstovai, kurių čia buvo daugiau“, – pasakoja Vokietijos garbės konsulas Lietuvoje doc. Arūnas Baublys.

Paminklų identifikavimo grupės vadovas sako, kad pavyko ištirti apie tris šimtus antkapių. Pasak jo, aptikti seniausieji – užrašyti dar XVIII amžiuje, bet daugiausiai palaidota XIX amžiuje.

„Antkapiai išdėstyti eilėmis, vyrai atskirai, moterys atskirai, labai įdomus šriftas, labai reti vardai. Nors tai žydų kapinės, bet jaučiama karaimų įtaka. Retai užtinkame pavardžių, jas lyginame su Biržuose gyvenusių žydų sąrašu. Tai tipiškos pakankamai gerai išsilaikiusios Šiaurės Lietuvos kapinės“, – sako Paminklų identifikavimo grupės vadovas Matvejus Gordonas.

Beje, iš 3 tūkst. Biržuose gyvenusių žydų bendruomenės narių dabar beliko tik vienas žmogus.

Per mokslinę ekspediciją surinkta medžiaga bus išleista atskiru leidiniu.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių