Žuvusio laisvės gynėjo sūnus: didžiuojuosi savo šalimi

„Man dažnai, o ypač per Sausio 13-osios metines, per nepriklausomybės minėjimus kyla klausimas: kas būtų, jei... Jeigu ne Pirmasis pasaulinis karas, ir Lietuva nebūtų gavusi unikalaus šanso atsiplėšti nuo Rusijos gniaužtų bei tapti nepriklausoma, turbūt mes ir šiandien turėtume tokį teisinį statusą kaip Krymas ar Čėčėnija. Ir visas pasaulis mus pripažintų kaip Rusijos sudėtinę dalį. Kas būtų, jei Rusijoje nebūtų net ir trumpam atėjęs demokratinis laikotarpis 1991 metais? Taigi, manau, jog taip sunkiai iškovoję laisvę, mes turėtume dėti visas pastangas ją išsaugoti ateities kartoms“, – penktadienį per Sausio 13-osios minėjimą parlamente teigė R.Vaitkus.

Jis sakė kartais nesuprantąs lietuvių požiūrio į krašto gynybą, propagandą, informacinius ir kibernetinius karus. Anot kalbėtojo, tik pastaruoju metu Lietuvos gyventojai praregėjo ir supranto, kad skirti gynybai 2 proc. bendrojo vidaus produkto reikia ne NATO, o pačiai Lietuvai.

Norėtųsi palinkėti visiems mums, taip pat ir Seimo nariams, niekada neabejoti mūsų siekiais ir idealais, nesusigundyti pigia finansine nauda, išduodant savo draugus ir vertybes.

„Didžiuotis savo šalimi verčia ir tai, kad Rusijos karinės agresijos Ukrainoje akivaizdoje mes netūpčiojome vietoje negalėdami pasirinkti, kas yra mūsų draugai ir kas priešai. Mes nebijodami pareiškėme, kad besąlygiškai remiame Ukrainos siekį tapti nepriklausoma. Mes nebijojome viešai pareikšti, jog mes tiekiame Ukrainai tam tikrus ginkluotės elementus, o ne tik antklodes ir batus, kaip tai darė daugelis Europos valstybių“, – teigė R.Vaitkus ir sakė mylintis Lietuvą būtent už jos žmonių drąsą.

„Norėtųsi palinkėti visiems mums, taip pat ir Seimo nariams, niekada neabejoti mūsų siekiais ir idealais, nesusigundyti pigia finansine nauda, išduodant savo draugus ir vertybes. Tik taip mes išliksime tvirti ir stiprūs. Tik taip mes išliksime laisvi“, – kalbėjo žuvusiojo Sausio 13-ąją sūnus.

Sausio 13-oji Lietuvoje minima kaip Laisvės gynėjų diena, pagerbiant žuvusiuosius 1991 metų sausio 13 dieną per sovietų kariuomenės veiksmus Vilniuje. Sovietai tuomet karine jėga mėgino nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, 1990-ųjų kovo 11 dieną paskelbusią šalies nepriklausomybę nuo SSRS.

1991-ųjų sausio 13-osios naktį prie Televizijos bokšto, Lietuvos radijo ir televizijos komiteto pastato žuvo Loreta Asanavičiūtė, Virginijus Druskis, Darius Gerbutavičius, Rolandas Jankauskas, Rimantas Juknevičius, Alvydas Kanapinskas Algimantas Petras Kavoliukas, Vidas Maciulevičius, Titas Masiulis, Alvydas Matulka, Apolinaras Juozas Povilaitis, Ignas Šimulionis, Vytautas Vaitkus, vėliau nuo sužeidimų mirė Vytautas Koncevičius. Buvo sužeista daugiau kaip tūkstantis beginklių žmonių.

Nors sovietų kariams pavyko užimti Televizijos bokštą bei Lietuvos radijo ir televizijos pastatą, jie neišdrįso pulti tūkstančių žmonių saugomo tuometinės Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pastato.