Žūti avarijoje bus daugiau šansų, nei mirti nuo vėžio?

Daug veiksmų vienu metu

Didžiausią riziką patekti į avarijas turi jauni ir garbaus amžiaus vairuotojai, tačiau skiriasi priežastys, dėl kurių šios vairuotojų grupės klysta. Jauni vairuotojai avarijas neretai sukelia dėl per didelio greičio, vairavimo apsvaigus ir rizikingų sprendimų – pasirenkama netinkama vairavimo strategija bei taktika. Vyresnio amžiaus vairuotojai dažniau daro persirikiavimo klaidų, nepastebi ženklų, jų reakcija daug lėtesnė. Šios klaidos atsiranda ne dėl vairuotojo elgesio, bet dėl su amžiumi ar sveikatos būkle susijusių pokyčių.

Kiekvieną savaitę išgirstame teiginių, kad reikia didinti eismo saugumą, galvoti apie vairuotojų rengimo permainas, tačiau visai nekalbama apie psichologinius veiksnius, kurie gali daryti įtaką vairuotojo priimamiems sprendimams prie vairo.

Vienas sėkmingo vairavimo garantų – rega, tačiau dažniausiai akcentuojamas tik jos aštrumas, bet ne regėjimo laukas. Abu šie faktoriai kinta dėl vairuotojo amžiaus ir dėl įvairių ligų. Susiaurėjęs periferinis matymo laukas gali trukdyti matyti kelio ženklus, pėsčiuosius ar net kitus automobilius. Vairuojant labai svarbi ir atmintis, vaizdinis aplinkos suvokimas, sugebėjimas sutelkti dėmesį ir jį perkelti. Taip pat žmogus, sėdintis prie transporto priemonės vairo, turi sugebėti vienu metu atlikti kelias funkcijas: stebėti eismo sąlygas, kelio ženklus, valdyti automobilį, išlaikyti dėmesio lauke maršrutą, kuriuo važiuoja. Beje, nereikia pamiršti, kad visa tai daroma pokalbių ar muzikos fone. Visus šiuos veiksmus koordinuoja mūsų smegenys, kurios sujungia visą informaciją, analizuoja ir paverčia konkrečiais veiksmais.

Padeda tyrimai

Pačiam žmogui labai sunku įvertinti visas šias savo funkcijas, o juolab pasakyti, kiek gerai jos veikia. Kiekvienas mūsų galime jausti, kad pablogėja dėmesio koncentracija ar sulėtėja reakcijos greitis, bet atsakyti, kiek pablogėjimas yra reikšmingas, pačiam sudėtinga. Psichologai nesudėtingais testais gali gana tiksliai įvertinti įvairias dėmesio, atminties charakteristikas, stebėti, kaip gretai atsiranda nuovargis, kaip greitai vairuotojas gali atlikti kelis veiksmus vienu metu, kaip koordinuoja judesius ir gali pasakyti, ar pokytis kelia grėsmę saugiam vairavimui.

Tyrimai pasaulyje ir Lietuvoje įrodo, kad remiantis psichologinių testų rezultatais, galima prognozuoti vairavimo sunkumus. Izraelyje vienoje pervežimų kompanijoje buvo vykdomas eksperimentas: visi dirbantys vairuotojai buvo įvertinti psichologiniais testais, jiems papasakota apie rezultatus ir vairavimo riziką, o vėliau pasiūlyti mokymai, kaip būtų galima padidinti vairavimo saugumą. Eksperimento rezultatai parodė, kad per metus įvairių eismo nelaimių skaičius tirtoje kompanijoje smarkiai sumažėjo. Šie rezultatai atskleidė, kad transporto ir eismo psichologijos žinios gali būti naudingos tiek vairuotojui, tiek profesionalioms, su vairavimu susijusios įmonėms.

Baimė vairuoti

Psichologai pripažįsta, kad būsimi vairuotojai susiduria ir su vairavimo baime. Ji dažniausiai yra susijusi su asmenine patirtimi po eismo įvykių arba situacijų, kai avarijose nukenčia artimi žmonės. Vis dėlto pastebėta, kad iki 8 proc. visų vairuotojų, net ir nepatyrusių avarijų, bijo vairuoti. Dažnai baimė yra susijusi su tam tikromis situacijomis eisme. Pavyzdžiui, vairuotojai baiminasi važiuoti naktį, lyjant, esant slidžiai kelio dangai, kai kurie baiminasi sustoti įkalnėse ir pan. Dažniausiai baimė yra susijusi su įgūdžių stoka ir jų vertinimu. Taigi pirmasis žingsnis, kurio reikėtų griebtis vairuotojui – gilinti žinias. Naudingiausia šiuo atveju susirasti supratingą vairavimo instruktorių, kuris padėtų sukaupti ir įgyti vairavimo žinių bei sugebėtų padrąsinti. Nemaža dalis vairuotojų, nors ir turi pakankamai gerus vairavimo įgūdžių baiminasi vairuoti. Jų galvoje nuolat kirba mintys, kad nutikus avarinei situacijai nesugebės tinkamai sureaguoti, kad vairuodamas nervina aplinkinius arba jiems kelia grėsmę. Tokie vairuotojai visuomet sėkmingai išlaiko egzaminus vairuotojo pažymėjimui gauti, tačiau atsisako vairavimo dėl blogo savęs vertinimo.