Žiniasklaida privalės skelbti pajamas iš politinės reklamos ir valstybės įstaigų | KaunoDiena.lt

Žiniasklaida privalės skelbti pajamas iš politinės reklamos ir valstybės įstaigų

Žiniasklaidos priemonių vadovai ir savininkai kitąmet turės apie savo veiklą pateikti daugiau informacijos.

Bus privalu skelbti ne tik bendruosius duomenis, bet ir deklaruoti iš politinės reklamos gautas pajamas, lėšas, gautas iš valstybės ar savivaldybių įstaigų, įmonių.

Už tai numatančias Visuomenės informavimo įstatymo pataisas penktadienį balsavo 84 Seimo nariai, nė vienas nebuvo prieš, dešimt susilaikė.

Pagal jas, informaciją specialiai kuriamoje informacinėje sistemoje turės nurodyti visi viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai.

Dabar duomenis privalo pateikti tik tie, kurie turi daugiau kaip 10 proc. žiniasklaidos priemonės akcijų ar turto.

Priimti pateikimai numato, kad viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai informacinėje sistemoje turės nurodyti leidinio, televizijos, radijo stoties, naujienų portalo pavadinimą, rūšį, kontaktinius duomenis, žiniasklaidos priemonę valdančio juridinio asmens pavadinimą ir kodą, valdymo organų narių vardus ir pavardes, už valdomos visuomenės informavimo priemonės turinį atsakingų asmenų vardus ir pavardes, jeigu už tai atsako ne juridinio asmens vadovas.

Taip pat vieša turės būti žiniasklaidos priemonių gauta bauda, sprendimai dėl etikos pažeidimų.

Privalu bus pateikti metinių finansinių ataskaitų rinkinius, nurodyti pajamas iš politinės reklamos, lėšas, gautas iš valstybės ar savivaldybės biudžetų, valstybės ar savivaldybės įmonių, įstaigų, fondų.

Reikės deklaruoti ir gautą paramą, jeigu to paties paramos teikėjo per vienus kalendorinius metus suteiktos paramos suma viršys10 bazinių socialinių išmokų dydį, tai yra 380 eurų.

Ši nauja tvarka įsigalios 2019 metų lapkričio 1 dieną.

Minėtas Visuomenės informavimo įstatymo pataisas inicijavo Kultūros ministerija, Seime jos buvo pakoreguotos.

„Šito įstatymo pradžia buvo be galo ydinga. Laimei, pats įstatymas virto gana sušvelnintu variantu. Tad priminsiu, kaip gimė įstatymo pirmoji redakcija ir projektas. Iš esmės iniciatyva buvo iš Kultūros ministerijos sužinoti visų žiniasklaidos priemonių didesnes pajamas ir didesnius komercinius užsakovus. Planuojama turėti informaciją apie visus reklamos gavėjus, kurie sumoka žiniasklaidos priemonėms virš 3 tūkst. eurų. Laimei, buvo atsitraukta nuo šito tikslo ir sušvelninta tiktai iki viešųjų ir valstybinių įmonių finansuojamos informacijos pateikimu“, – penktadienį sakė liberalas Simonas Gentvilas.

Jis teigė, kad minėtos pataisos nesprendžia „nematomų“ leidinių, kuriuos dideliais tiražais leidžia politikai, partijos.

„Dabar tik apčiuopiama forma mes kalbame apie tai, kad išviešinsime savivaldybių arba savivaldybių įmonių, valstybinių įmonių užsakymus žiniasklaidai, bet mes visiškai nematomoje zonoje paliekame savo žurnalus, kuriuos jūs turite, gerbiamieji. Tai yra „Naisių žemė“, „Bundanti Klaipėda“. Mes kalbame dvilypiškai, kad mes laisvą žiniasklaidą iš esmės kontroliuosime ir žinosime apie ją, bet kartu paraleliai leidžiame kitus žurnalus, kurie nepateks į šituos registrus“, – tvirtino parlamentaras.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių