Žimantas Pacevičius: STT veiklai kliudo darbuotojų kaita

Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) direktorius Žimantas Pacevičius dar neatsako į klausimą, ar gali likti vadovauti tarnybai, kai šį rudenį baigsis jo kadencija.

Tačiau pareigūnas teigia, kad kova su korupcija – vis efektyvesnė.

Kalbėdamasis su „Vilniaus diena“ Ž.Pacevičius taip pat informavo, kad yra parengtos įstatymo pataisos, kurios numatys institucijų vadovų atsakomybę, jeigu jie laiku neįvykdo reikalavimo kreiptis į STT dėl savo aukšto rango pavaldinių patikrinimo dėl korupcijos.

– Ar Lietuvoje pavyksta gerinti kovą su korupcija?

– Manau, kad kova su korupcija yra gana efektyvi.

– Kodėl taip manote?

– Aktyviai dirbame korupcinių nusikaltimų atskleidimo, korupcijos prevencijos ir antikorupcinių teisės aktų rengimo srityse. Esame parengę nemažai įstatymų pataisų.
Taip pat reikėtų pabrėžti, kad prie kovos su korupcija gerokai prisideda daugelis valstybės ir savivaldybių institucijų – tiek įgyvendindamos Nacionalinės kovos su korupcija programos priemones, tiek įvairiais kitais būdais.

– Viename interviu buvote minėjęs, kad susidariusi gana sudėtinga situacija dėl STT darbuotojų. Nepavyksta rasti gerų specialistų, nepakanka materialinių išteklių esamiems išlaikyti? Ar tai reiškia, kad pastaruoju metu STT profesionalumas yra kritęs?

– Anaiptol. Darbuotojų profesionalumas kaip tik išaugęs.

Žinoma, aš, kaip tarnybos vadovas, norėčiau, kad darbuotojų kaita būtų mažesnė. Todėl inicijuodami įvairias įstatymų pataisas tikimės išspręsti šią problemą.

Tačiau gyvenimas nestovi vietoje, natūralu, kad vieni darbuotojai išeina į pensiją, kiti – ten, kur yra didesni atlyginimai, treti – dėl asmeninių priežasčių.

– Galbūt situacija dėl darbuotojų dabar jau yra bent kiek pagerėjusi?

– Galiu pasidžiaugti tuo, kad mums pavyksta išsaugoti stiprų STT branduolį, patyrusius ir aukštos kvalifikacijos specialistus, kurie savo žinias perduoda naujai atėjusiems darbuotojams, padeda pasiruošti jiems atsakingam ir labai specifiniam darbui. Tinkamai paruošti naują specialistą nėra paprasta, tam prireikia nemažai laiko.

– Kodėl tiek daug korupcinių nusikaltimų tiek anksčiau, tiek pastaruoju metu išaiškinama provincijoje, nedidelėse savivaldybėse? Vos ne kas antrą dieną girdime žinių, kad įtariamas koks nors rajoninės savivaldybės darbuotojas. Ar ne per mažai dėmesio didelėms savivaldybėms?

– Kategoriškai negaliu sutikti su tokia nuomone, nes teismams perdavėme daug bylų, susijusių su korupciniais nusikaltimais visose be išimties didžiosiose savivaldybėse.

– Apskritai savivaldybės laikomos vienais didžiausių korupcijos židinių. Kodėl, jūsų nuomone, taip yra?

– Esate teisus sakydamas, kad savivaldybes žmonės vis dar vertina kaip labai korumpuotas. Manau, nėra vienareikšmiško atsakymo, kodėl taip yra. Tam yra ir objektyvių priežasčių, ir visiškai subjektyvių.

– Kokių?

– Pavyzdžiui, neretai žmonės biurokratizmą ar net nemandagų valdininkų elgesį tapatina su korupcija, nors tai visai kas kita.

– Vyrauja ir toks įsitikinimas, kad mūsų teismai labai korumpuoti. Bet STT pagauna tik vieną kitą kyšininkaujantį teisėją. Kodėl? Ar situacija teismuose nėra tokia bloga, kaip įsivaizduoja visuomenė, ar STT nepakanka profesionalumo ir pajėgumų visiems kyšininkams toje sistemoje išgaudyti?

– Ir čia nėra vienareikšmiško atsakymo į šiuos klausimus.

Nemaža dalis žmonių, vertindami teismus kaip labai korumpuotus, niekada patys nėra susidūrę su teismų darbu. Be to, reikėtų turėti galvoje ir tai, kad teisme visada viena pusė laimi, kita – pralaimi, o žmogui dažniausiai atrodo, kad būtent jis teisus, ir tuo atveju, jeigu teismo sprendimas jam nepalankus, šis mano, kad teisėjas yra korumpuotas.

Tačiau tuo tikrai nenoriu pasakyti, kad teismuose nėra problemų. Žinoma, yra. Ir, nors didelis korupcinių nusikaltimų latentiškumo (slaptumo) laipsnis, mums vis dažniau pavyksta juos aptikti ir ištirti.

Sutikite, kad žinios apie tai toli gražu nėra retos.

– Taip pat esate minėjęs, kad žmogus, kuris kreipėsi į teisėsaugą, šiuo metu nėra teisiškai pakankamai apsaugotas. Gal jau yra kokių pokyčių šioje srityje?

– Visada pasisakėme už tai, kad žmogui, pranešusiam apie nusikalstamas veikas, turi būti užtikrintas saugumas. Tik jausdamasis visiškai saugiai žmogus norės kreiptis į teisėsaugą ir jai padėti išaiškinti nusikaltimus. Tačiau, deja, kol kas esminių teisinių pokyčių šiuo klausimu nėra. Tikimės, kad anksčiau ar vėliau jų bus.

– Kaip vertinate buvusio STT Panevėžio skyriaus vadovo pastaruosius pareiškimus, panašius į politikavimą?

– Statutinis pareigūnas privalo būti apolitiškas. Tačiau kai žmogus jau nebėra susaistytas jokiais teisiniais apribojimais, jis turi teisę viešai išsakyti savo požiūrį. Tai yra jo pozicija, kurios aš nenorėčiau niekaip vertinti.

– Buvęs Panevėžio STT vadovas pastaruoju metu kalbėdamas viešai ypač peikė valstybės institucijų sprendimus dėl buvusių Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) vadovų Vitalijaus Gailiaus ir Vytauto Giržado. Kaip jūs vertintumėte buvusius FNTT vadovus profesionalumo požiūriu? Ar jie, jūsų nuomone, iš pareigų atleisti pagrįstai?

– Tiek, kiek mums teko kartu bendradarbiauti atliekant tyrimus, klausimų dėl jų profesionalumo man nekildavo. Tačiau negaliu vertinti, ar jie atleisti pagrįstai, nes tai nėra mano kompetencija.

– Ar turite informacijos, kas pernai lapkritį galėjo nutekinti informaciją apie numatomus valstybės veiksmus dėl „Snoro“ banko?

– Šiuo metu prokuratūroje atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl informacijos apie „Snorą“ nutekinimo, todėl negaliu nieko komentuoti.

– Mūsų laikraštis yra pranešęs, kad labai daug viceministrų ir kitų aukštų pareigūnų nėra patikrinti pagal Korupcijos prevencijos įstatymą. Kodėl? Kas bus daroma, kad tokių nepatikrintų pareigūnų neliktų?

– Įstatymas numato, kad mes turime gauti prašymą dėl asmens patikrinimo. Tik tada toks patikrinimas atliekamas. Todėl, manau, klausimą, kodėl kartais vengiama kreiptis į STT su tokiu prašymu, reikėtų užduoti ne man, o tiems asmenims, kurie privalo tai daryti.

Vis dėlto noriu pabrėžti, kad įstatymo nuostatų privalu laikytis. Mes jau esame parengę teisės aktų pataisas, kuriomis būtų įtvirtinta aiški atsakomybė už įstatymo reikalavimų nevykdymą.

– Artėja Seimo rinkimai, partijos priėmė sau naudingas Viešųjų pirkimų įstatymo pataisas, kurios leidžia partijos nesilaikyti viešųjų pirkimų taisyklių, privalomų visiems biudžeto lėšų naudotojams. Vadinasi, politinės korupcijos lygis greičiausiai šoktelės. Ar per pastarąjį pusmetį iki rinkimų daugiau dėmesio skirsite partijoms ir politikams apskritai?

– Nemanau, kad būtent dėl to šoktels politinės korupcijos lygis. Tačiau noriu priminti, kad tiek Prezidentė, tiek STT, tiek kitos kompetentingos valstybės institucijos aiškiai išsakė savo nuomonę dėl Viešųjų pirkimų įstatymo pataisų ir galimų jų keliamų grėsmių.

Bet norėčiau pasakyti, jog nuomonė, kad STT aktyviai pradeda dirbti tik prieš kokius nors rinkimus, nėra teisinga. Tiesiog per rinkimų laikotarpį gerokai padidėja pačių politikų ar partijų aktyvumas, jų veikla tampa intensyvesnė, todėl išauga tikimybė sąmoningai ar nesąmoningai pažeisti įstatymus.

Taigi, jeigu matome, kad įstatymai pažeidinėjami, pagal savo kompetenciją privalome į tai reaguoti ir užkirsti tam kelią.

– Šį rudenį prieš pat Seimo rinkimus baigiasi jūsų kadencija STT vadovo poste. Liksite jame, jeigu būtų pasiūlyta padirbėti dar, ar jau tikrai išeisite?

– Esant tokiam gražiam pavasariui už lango, kol kas nesinorėtų kalbėti apie rudenį. Iki jo dar daug laiko.