Žaibas gali smogti ir į skėtį

Meteorologai skaičiuoja, kad pastaruosius kelerius metus dienų su perkūnijomis – kur kas daugiau nei anksčiau. Šalies draudimo kompanijos teigia, kad dėl padidėjusio žaibų skaičiaus ir padaromos žalos tenka atlyginti daugiau nuostolių. Savo ruožtu Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento specialistai atskleidžia, kuriose šalies vietose ir kur dėl žaibų dažniausiai kyla nelaimių, ir pataria, kaip elgtis žaibuojant, rašo tinklalapis LRT.lt.

Žaibus atpažįsta automatiškai

Galutinių duomenų, kiek šiais metais buvo dienų su perkūnijomis, dar nėra, tai paaiškės vasaros pabaigoje, sako Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Klimatologijos skyriaus vyr. specialistas Donatas Valiukas.

„Tačiau šiemet buvo panašiai kaip ir pernai. Pastaruosius dvejus metus vasaromis dienų su perkūnijomis yra daugiau nei ankstesniais metais“, – tinklalapiui sako specialistas. Anot D. Valiuko, tai galima sieti su pasikeitusiu klimatu bei Biržų, Šilutės ir Varėnos meteorologijos stotyse įrengtų žaibų detektorių, kurie fiksuoja žaibų išlydžius dangus-žemė.

„Anksčiau stotyje darbuotojas griaustinį galėjo išgirsti daugiausiai už 25-30 km. Tuo metu dabartinė mūsų įrengta sistema leidžia aprėpti kur kas platesnę teritoriją ir atlikti analizę visos Lietuvos mastu. Tai yra viena iš priežasčių, kodėl dienų su perkūnijomis suskaičiuojama daugiau“, – teigia specialistas.

Tačiau, pasak D. Valiuko, dienų su perkūnijomis yra daugiau ir dėl pasikeitusio klimato – tai gali nulemti karštesnės dienos bei intensyvesnė konvekcija. „Kai yra labai karšta, vyksta konvekcija: nuo žemės kyla šiltas oras, susidaro dideli debesys, ir jie dažnai yra lydimi išlydžių“, – paaiškina meteorologas.

Pašnekovo teigimu, žaibų pasitaiko netgi žiemą, ypatingai pajūryje, tačiau intensyvesnis sezonas trunka nuo gegužės iki rugsėjo. „Rytų Lietuvoje daugiausia birželį ir liepą, pajūryje dienų su perkūnija daugiau liepą ir rugpjūtį“, – skaičiuoja D. Valiukas.

Specialistas aiškina, kad klimatologijoje viskas lyginama su klimatine norma – 30-ies metų periodu. „Šiuo metu turime 1981-2010 metų klimatinę normą. Lazdijuose klimatinė norma buvo 26 dienos su perkūnijomis, o 2012-aisiais – 31, Utenoje norma buvo 21, o 2012-aisiais – 30, Kaune klimatinė norma buvo 22, o 2012-aisiais dienų su perkūnijomis suskaičiuota 38“, – duomenis pateikia specialistas.

Dažniausiai pleškina ūkinius pastatus

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) duomenimis, šiemet šalyje žaibo iškrova jau sukėlė 30 gaisrų – degė 8 individualūs namai, 13 ūkinių pastatų, 1 garažas ir kiti pastatai. Ugnis sunaikino 4 ūkinius pastatus. Šiemet žaibai daugiausiai gaisrų sukėlė Utenos apskrityje – 9.

Palyginimui, per tą patį laikotarpį dėl žaibo iškrovos praėjusiais metais kilo 45 gaisrai. Per 2012-uosius dėl žaibo iškrovos iš viso kilo 80 gaisrų (degė 21 individualus namas, 31 ūkinis pastatas), aukų ir traumų jų metu išvengta. Tuo metu 2011-aisiais buvo traumuoti du žmonės – Vilniuje ir Kaune, gesindami dėl žaibo iškrovos kilusį gaisrą apdegė du gyventojai. Vienas žmogus dėl žaibo iškrovos žuvo 2010-aisiais.

„Žaibas – galinga elektros srovės iškrova. Dažniausiai jis trenkia į namus, bokštus, medžius, stulpus. Beje, tiesiai į žmogų žaibas trenkia gan retai, dažniausiai nuo jų nukenčiama, kai stovima šalia medžių ar netoli vandens telkinio“, – sako PAGD Visuomenės informavimo ir analizės skyriaus vedėja Vida Šmigelskienė.

Pašnekovės teigimu, trenkus žaibui, neretai pažeidžiami vidaus organai, nudeginama oda. Žaibas gali pažeisti smegenis, sutrikdyti kvėpavimą, kartais netenkama sąmonės, imama dusti, žaibo smūgis gali sukelti galūnių paralyžių.

„Nukentėjusiam nuo žaibo reikia kuo skubiau kviesti greitąją medicinos pagalbą. Beje, jį liesti nėra pavojinga, būtina kuo greičiau atlaisvinti kvėpavimo takus, o, jei jis praradęs sąmonę, daryti dirbtinį kvėpavimą“, – įspėja V. Šmigelskienė.

Draudimo kompanijos: dėl žaibų nuosekliai didėja patiriami nuostoliai

Šių metų pirmąjį pusmetį „Lietuvos draudimas“ registravo 430 pranešimų apie nuostolius dėl elektros įtampos svyravimų ir žaibų, jiems atlyginti prireikė daugiau nei 450 tūkst. Lt nuostolių. Praėjusiais metais buvo registruota 800 pranešimų, dėl jų atlyginta daugiau nei 750 tūkst. Lt nuostolių.

Audronė Ananevienė, „Lietuvos draudimo“ Privataus turto draudimo rizikos portfelio valdytoja, skaičiuoja, kad per paskutinius penkerius metus nuosekliai daugėja ir žalų dėl viršįtampių, ir žaibų skaičius bei patiriami nuostoliai: palyginus su 2008-aisiais tokių įvykių padaugėjo 4 kartus, nuostolių suma išaugo beveik 5 kartus.

Bendrovė pastebi, kad daugiausia nuostolių žaibai padaro gegužę ir rugpjūtį – mėnesiais, kai tradiciškai praūžia stipriausios metų audros. Bendrovės duomenimis, daugiausia pranešimų registruota Vilniaus ir Kauno miestuose bei jų rajonuose, praėjusiais metais daugiau fiksuota Vilniaus, Kauno, Panevėžio ir Klaipėdos miestuose.

Vidutinis žaibų nuostolis siekia 1050 Lt, pernai – 340 Lt.

Tuo metu Europos bendrovės „ERGO Insurance“ išplatintame pranešime žiniasklaidai teigiama, kad po perkūnijų draudimo bendrovė pranešimų daugiausia gauna dėl sugadintos vartų automatikos, signalizacijos ir apsaugos sistemos, butinės ir elektroninės technikos.

Bendrovės specialistai nuo žaibų žalos apsisaugoti norinčius gyventojus į draudimo sutartis rekomenduoja įtraukti ugnies ir viršįtampių rizikas. Jei žaibas tiesiogiai trenkia į turtą ir jis užsidega – draudimas žalą atlygins, vadovaudamasis apdrausta ugnies rizika. Tuo metu jei žaibas trenkia į antenas ar elektros laidus, o dėl šios priežasties kyla viršįtampis ir perdega elektros prietaisai, tuomet nuostoliai padengiami pagal apdraustą viršįtampių riziką.

Patarimai perkūnijos metu:

  • Žaibuojant arba griaudžiant geriausia pasilikti namuose, uždaryti langus ir duris, dūmtraukių sklendes, ventiliacijos angas, kad nebūtų skersvėjų.
  • Griaudėjimo metu nesiartinti prie elektros linijų, žaibolaidžių, lietvamzdžių, antenų, negalima stovėti prie lango,  būtina išjunkti televizorių, radiją ir kitus elektros prietaisus.
  • Perkūnijos metu pavojinga liesti metalines pastato konstrukcijas, vamzdynus, būti arti elektros laidų, antenų, langų, durų bei namo lauko sienų, už kurių auga dideli medžiai.
  • Nuo žaibo patikimai apsaugo automobilis, tik reikia įtraukti anteną, uždaryti langus ir nesiliesti prie jo metalinių konstrukcijų.
  • Jei audra užklupo lauke, patariama nesislėpti po aukštais pavieniais medžiais, prie stulpų arba pastatų sienų, neieškoti prieglobsčio greta žaibolaidžių, metalinių bokštų ar aukštų kaminų ir vengti aukštesnių atvirų vietų.
  • Geriausia pasislėpti krūmuose arba atsitūpti ant šlapios žolės, nuokalnėje, apėmus rankomis kelius.
  • Žaibuojant ypač pavojinga būti šalia vandens telkinių.
  • Perkūnijai užklupus maudantis, žvejojant ar besiirstant valtimi, nedelsiant reikia skubėti į krantą.
  • Griaudžiant patariama nebėgioti, nevažiuoti motociklu ar dviračiu, nelaikyti rankose metalinių daiktų. Net į skėčio metalinį antgalį gali trenkti žaibas.
  • Pamačius kamuolinį žaibą, rekomenduojama elgtis ramiai, nejudėti ir prie jo nesiartinti, nebandyti paliesti jo kokiu nors daiktu, nes gali įvykti sprogimas. Taip pat nepatartina bandyti nuo jo bėgti, kadangi oro srovė gali jį pritraukti prie žmogaus.


NAUJAUSI KOMENTARAI

žžž

žžž portretas
žžžurnaliūgos berąščiai, žaibas ne "smogia", o "trenkia".
VISI KOMENTARAI 1
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių