Vyskupui J. Kauneckui siūloma suteikti Panevėžio rajono garbės piliečio vardą

Šis vardas suteikiamas siekiant pagerbti asmenį už jo ypatingus nuopelnus, išskirtinį indėlį į Panevėžio rajono mokslo, švietimo, kultūros, sporto, ekonomikos, socialinės plėtros, krašto apsaugos ir kitas sritis, už rajono garsinimą šalyje bei pasaulyje.

Minėtą nutarimo projektą taryba svarstys sausio 18 dieną.

J. Kauneckas gimė 1938 metais Pasvalio rajone, mokėsi Panevėžio hidromelioracijos technikume, dirbo Tauragės melioracijos mašinų stotyje, tuo pat metu neakivaizdiniu būdu jis studijavo vokiečių kalbą Maskvos aukštuosiuose užsienio kalbų kursuose. Baigęs šiuos kursus Vilniaus universitete jis studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą.

Nuo 1959 metų J. Kauneckas vis bandydavo stoti į Kauno tarpdiecezinę kunigų seminariją, tačiau sovietų valdžia neleisdavo jo priimti. Į seminariją priimtas jis 1972 metais, o 1977-ųjų gegužę Kauno arkikatedroje įšventintas kunigu.

Dvasininkas yra dirbęs Telšiuose, Tauragės rajone. 1990 metais jis paskirtas atkurtos Telšių kunigų seminarijos vicerektoriumi ir seminarijos dėstytoju. 2000 metais J. Kauneckas įšventintas į vyskupus, 2002 metais paskirtas Panevėžio vyskupu.

Teikiant J. Kaunecko kandidatūrą apdovanojimui, pažymima, kad jis daug nuveikė kovodamas už Tėvynės ir Bažnyčios laisvę. 1971 metais dvasininkas rinko parašus po garsiuoju Lietuvos Romos katalikų memorandumu, reikalaujančiu Lietuvoje tikėjimo laisvės. Jis bendradarbiavo leidžiant ir platinant pogrindžio leidinius, parašė keliasdešimt protestų apie tikinčiųjų teisių pažeidimus, buvo pogrindinės jaunimo organizacijos „Eucharistijos bičiuliai“ narys ir vadovas Telšių vyskupijoje. J. Kauneckas drauge su jaunimu prižiūrėjo Kryžių kalną ir platino pogrindžio leidinius.

Panevėžio rajono garbės piliečiui skiriama 77 bazinių socialinių išmokų dydžio premija (dabar beveik 3 tūkst. eurų) ir įteikiamas Garbės piliečio vardo pažymėjimas bei ženklas.

Pagal tarybos nutarimo projektą, šias regalijas numatoma įteikti vasario 16 dieną.