Vyriausybė nesusitarė dėl operatyvinės informacijos pateikimo valstybės pareigūnams

Vyriausybė antradienį posėdyje nesusitarė dėl įstatymų pataisų, reglamentuojančių operatyvinės informacijos pateikimą valstybės pareigūnams.

Šis klausimas turėtų būti svarstomas kitą savaitę, kadangi, anot projektą rengusios Teisingumo ministerijos vadovo Remigijaus Šimašiaus, ketinama jį dar tikslinti pagal Vidaus reikalų ministerijos pastabas.

Šios pataisos, kaip ir gruodžio pabaigoje Vyriausybės patvirtinta Įslaptintos operatyvinės informacijos pateikimo valstybės institucijoms ir pareigūnams tvarka, be kita ko, turėtų atverti kelią Seimui gauti iš Valstybės saugumo departamento (VSD) prieš kelerius metus prašytas, tačiau iki šiol nepateiktas 12 analitinių pažymų, esą atskleidžiančių verslo, interesų grupių daromą įtaką politikams ir valstybės tarnautojams.

Anot R.Šimašiaus, įstatymų keitimo projekte yra nuostata, leidžianti atskleisti valstybės pareigūnams operatyvinę informaciją "užjuodinus" jos šaltinius ir kai kuriuos kitus duomenis.

"Galimas variantas toks, kad galėtų būti pateikiamos pažymos su užjuodintomis arba uždengtomis tam tikromis tų pažymų dalimis: jei kažkas kažkam kažką pašnibždėjo ir tuo pagrindu yra kaupiama informacija, kas pašnibždėjo, kodėl, kaip, arba kitos tarnybos galbūt perdavė kokią nors informaciją, galbūt draugiškų šalių tarnybos", - sakė ministras.

Pasak R.Šimašiaus, dėl to, ką "užjuodinti", spręstų operatyvinės veiklos objektas, o kilus ginčui - Paslapčių apsaugos koordinavimo komisija.

"Galiausiai, kaip ir dėl visko, sprendžia teismas", - teigė ministras.

Anot jo, minėtos nuostatos neprieštarauja Įslaptintos operatyvinės informacijos pateikimo valstybės institucijoms ir pareigūnams tvarkai, tačiau priėmus įstatymų pataisas, taisyklės bus mažiau aktualios arba jas teks keisti.

"Taisyklių aktualumas bus atkritęs po to, kai įstatymas įsigalios, arba taisyklės turės atrodyti kitaip", - sakė R.Šimašius.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė yra sakiusi, jog, jos įsitikinimu, sutvarkius teisinę bazę, trejus metus negaunamos slaptos pažymos bus perduotos Seimui.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) rugsėjį informavo prezidentę apie padėtį VSD, pareikšdamas, kad "susiklosčiusi situacija, kai VSD atsisako įgyvendinti Seimo priimtus sprendimus ir pateikti parlamentinę kontrolę vykdančiam Seimo komitetui prašomus dokumentus, turi neigiamos įtakos Valstybės saugumo departamentui, taip pat parlamentinę kontrolę vykdančios valstybės institucijos veiklai".

Buvęs VSD generalinis direktorius Povilas Malakauskas tąkart Seimo komitete dar kartą pakartojo, jog departamentas nevykdys Seimo nutarimo ir NSGK nepateiks dvylikos analitinių pažymų, nes esą to padaryti neleidžia galiojantys teisės aktai.

NSGK tuo metu įpareigojo Vyriausybę parengti teisės aktų projektus, pagal kuriuos Seimui galėtų būti pateikiama operatyvinė informacija.

NSGK parlamentinį tyrimą dėl VSD veiklos atlikto 2006 metais. Parlamentarai nustatė darbo tvarkos, koordinavimo spragų, atskleidė kai kurių pareigūnų ir verslo struktūrų daromą įtaką departamento vadovybei. Po šių išvadų tuometinis VSD generalinis direktorius Arvydas Pocius atsistatydino iš pareigų.

Be to, jau atlikdami tyrimą parlamentarai pareikalavo, kad VSD vadovas jiems pateiktų 12 analitinių pažymų, neva atskleidžiančių verslo, interesų grupių daromą įtaką politikams ir valstybės tarnautojams. A.Pociui atsisakius tai padaryti, Seimas šiuo klausimu priėmė atskirą nutarimą. Tačiau iki šiol šis nutarimas nėra įvykdytas.


Šiame straipsnyje: operatyvinė informacija

NAUJAUSI KOMENTARAI

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių