VSD: Lietuva žinoma kaip šalis, į kurią lengva patekti užsieniečiams

Lietuva internete žinoma kaip Europos Sąjungos (ES) ir Šengeno erdvės valstybė, į kurią užsieniečiams iš trečiųjų šalių lengva patekti, teigia Valstybės saugumo departamento (VSD) atstovai.

„Problema labai įsisenėjusi, VSD prieš šešerius metus pradėjo kelti tą problemą, o ypatingų postūmių nėra (...) Internete Lietuva apibūdinama kaip lengvai pasiekiama šalis“, - trečiadienį per Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) posėdį sakė VSD pareigūnas Vytas Lengvenis.

„Kodėl per Lietuvą reikia tvarkytis savo reikalus? Nedidelis įstatinis kapitalas, Lietuvoje, sako, nereikalaujama jokių finansinių dokumentų, 50 tūkstančių į sąskaitą pasidėjo, kitą dieną – pasiėmė. Nereikalaujama nieko“, - vardijo pareigūnas.

Tą patį tvirtino ir kita VSD darbuotoja Kristina Sakauskienė.

Anot jos, atvykę neva studijuoti į Lietuvą kai kurie užsieniečiai mokymo įstaigoje net nepasirodo, o iškart ieško būdų, kaip gauti leidimą gyventi šalyje - sudaro fiktyvias santuokas arba steigia fiktyvų verslą.

Ji minėjo atvejį, kai Didžiosios Britanijos pilietis siekė Lietuvoje įsteigti kolegiją, kurios tikslas - kviesti į Lietuvą Nigerijos ir kitų trečiųjų šalių piliečius neva mokytis. Atvykimas mokytis yra vienas iš pagrindų gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje. Nepavykus įsteigti kolegijos, mėginta sutartį sudaryti su Klaipėdos kolegija.

„Šįkart nepavyko, bet tokia tendencija yra“, - sakė VSD atstovė.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) Sienos kontrolės organizavimo valdybos Migracijos skyriaus viršininkė Ramunė Kazakauskienė tvirtino, kad pastaruoju metu itin daugėja atvejų, kai leidimų gyventi Lietuvoje prašo įmones čia įsigiję užsieniečiai.

Pareigūnams žinomas atvejis, kai vienas vaikinas įkūrė per 200 bendrovių ir jas pardavinėja užsieniečiams.

„Sirijos pilietis, įsigijęs tokią firmą, kreipėsi Kaire į ambasadą norėdamas gauti vizą ir atvykti vystyti verslą. Verslo pobūdis - nurodyta visa veikla, neprieštaraujanti Lietuvos Respublikos įstatymams. Įsivaizduoju, jeigu jo paklaustų, ar tu auginsi bananus, jis atsakytų: taip, aš auginsiu Lietuvoje bananus. Nes jis nežino, nei ko vyksta, nei kur“, - pasakojo VSAT atstovė.

Užsienio reikalų ministerijos Konsulinio departamento direktorius Andrius Pulokas skundėsi, kad ambasadose dirbantys konsulai susiduria su situacijomis, kai akivaizdžiai mato, jog vizos prašo užsienietis, kuris tikrai neketina likti Lietuvoje, tačiau jam jau išduotas laikinas leidimas gyventi šalyje. Teoriškai jis gali atsisakyti išduoti vizą tokiam asmeniui, bet teisme pagrįsti savo sprendimą būtų itin sunku.

„Šiomis savaitėmis keli Nigerijos piliečiai, turintys leidimus gyventi Baltarusijoje, ten kažką studijuoja, visi stebuklingu būdu įsigijo firmas, kreipėsi dėl leidimų gyventi ir juos gavo. Dabar laukia vizų. Akivaizdžiai matyti, kad Lietuva nėra jų tikslas. Dabar konsulas turi priimti sprendimą“, - teigė A.Pulokas.

Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad bendroje eilėje leidimų laukia ir potencialūs nelegalai, ir Lietuvai reikalingi specialistai.

Be to, anot diplomato, nelegalių migrantų metodai tobulėja, į ambasadas jie ateina su vertėjais, būna išmokę atsakymus į konsulų klausimus ir pan.

Migracijos departamento direktorius Almantas Gavėnas informavo, kad pernai sulaukta apie 10 tūkst. užsieniečių prašymų gyventi ir dirbti Lietuvoje. Ypač padidėjo norinčiųjų gauti leidimą laikinai gyventi, neprašant leidimo dirbti. Šių metų sausį tokių prašymų gauta beveik 40 proc. daugiau nei pernai tokiu pat metu.

Departamento vadovo duomenimis, dėl šeimų susijungimo leidimų ilgiau likti Lietuvoje prašė per 3000 asmenų, leidimo laikinai gyventi užsiimant teisėta veikla, nereikalaujant leidimo dirbti - 3493, prašant leidimo dirbti - 2059.

„Palyginti su ES, kaimyninėmis šalimis, mūsų specialistai gauna nagrinėti dvigubai daugiau bylų“, - tvirtino A.Gavėnas.

Jo teigimu, dėl tokio krūvio spėjama realiai patikrinti galbūt 10 proc. prašymuose nurodytų adresų, vietų, kitų duomenų. Departamento vadovas pripažino, kad daugeliu atveju melagingus duomenis pateikiantys užsieniečiai gauna leidimus gyventi šalyje.

„Mūsų manymu, atvyksta labai daug trečių šalių piliečių, kurie nusiperka įmones, juridiškai nepriekaištingai įformintas, ir gauna leidimus laikinai gyventi, ir išvažiuoja. Nevykdydami nei veiklos, nemokėdami mokesčių. Apie tai mes sužinome tik po metų, kai ateina laikas atnaujinti leidimą arba išduoti naują leidimą“, - teigė A.Gavėnas.

Pasak jo, visų patikrinti neturima resursų.

Vidaus reikalų viceministras Elvinas Jankevičius teigė, kad Lietuva nelegaliems migrantams tėra tarpinė stotelė.

„Nelegalūs migrantai bando gauti Lietuvos vizą, kad pasinaudotų plačia Šengeno erdve ir išvyktų į kitas valstybes“, - kalbėjo jis.

Viceministras taip pat akcentavo, kad pagrindinė problema - fiktyvios įmonės. Kiti patekimo į šalį kanalai - fiktyvios santuokos, neteisingi kvietimuose nurodyti duomenys, piktnaudžiavimas prieglobsčio procedūra - daugmaž suvaldytos.

„Užsieniečiai melagingai deklaruoja vykdysiantys teisėtą veiklą Lietuvoje. Šiuo tikslu steigiamos fiktyvios įmonės fiziniams asmenims priklausančiuose butuose, sodininkų bendrijoje. Turime net pavyzdžių, kai viename bute užregistruota per šimtas įmonių. Gavęs leidimą laikinai gyventi užsienietis veiklos nevykdo arba ją vykdo labai minimaliai“, - dėstė viceministras.

Migracijos departamento vadovas pranešė, kad atsisakius išduoti leidimą gyventi Lietuvoje, užsieniečiai dažnai kreipiasi į teismą ir ten laimi bylas.

„Bandėme apskųsti keletą atvejų, bet teismus pralošėme“, - sakė A.Gavėnas.

Anot jo, teismams neužtenka vien migracijos specialistų nuomonės „manyčiau“, „galvočiau“, reikalaujama faktų.

VRM Viešojo saugumo departamento direktorius Tomas Žilinskas pasakojo, kad teismas fiktyvia įmone nepripažino užsieniečio bendrovės, per metus atlikusios vos vieną pavedimą.

„Teismas pripažino, kad pagal surinktą medžiagą neįmanoma konstatuoti, kad įmonė nevykdo veiklos, nes vienas pavedimas per metus – jau veikla“, - teigė jis.

Seimo NSGK pirmininko Artūro Paulausko tvirtinimu, rasta silpna grandis Lietuvos įstatymuose ir ja naudojamasi. Komitetas pavedė Vidaus reikalų ministerijai per Seimo pavasario sesiją pateikti įstatymų pakeitimų projektus, kurie užlopytų esamas teisines spragas. Juoba kad Lietuva kaip vieną pirmininkavimo ES prioritetą yra nurodžiusi išorės sienų apsaugą.

Vidaus reikalų viceministras per komiteto posėdį siūlė, kad leidimai laikinai gyventi būtų išduodami užsieniečiams, kurie vykdo realią ir pelningą įmonių veiklą, atsižvelgus į sukurtas darbo vietas, įdarbintų asmenų skaičių, jiems mokamą atlyginimo dydį, sumokėtų mokesčių sumą. Nenumatyti, kad leidimą gyventi galėtų gauti individualią įmonę įsteigęs užsienietis.

Seimo NSGK trečiadienį aiškinosi, kaip reikėtų stiprinti nelegalios migracijos kontrolę, nes pastaruoju metu padaugėjo bandymų naudojantis įstatymų spragomis patekti į Lietuvą, kaip ES ir Šengeno narę.

Užsieniečiai, siekdami gauti leidimus laikinai gyventi Lietuvoje, kaip teisiniu pagrindu dažnai naudojasi fiktyviai įsteigtomis įmonėmis, fiktyviomis santuokomis su Lietuvos piliečiais, įsigyja nekilnojamo turto Lietuvos teritorijoje.


Šiame straipsnyje: VSDLietuvainternetas

NAUJAUSI KOMENTARAI

as

as portretas
is Europos tuoj Afrka bus

simas

simas portretas
Reikia tobulint istatymus.

premjeras

premjeras portretas
patiko vieno uzsieniecio pasakymas:''uz 10000$ man bet kuris valdininkas parasys leidima ant tualetinio popieriaus rulono''...pasaulio korupcijos sostine,ka noret...
VISI KOMENTARAI 5
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių