Vokietijos sostinėje gyvenantys lietuviai pasigenda bendros vietos

Berlyne gyvenantys lietuviai vaikus veda lietuvišką šeštadieninę mokyklėlę, nors ir neturi kur susirinkti, bet švenčia visas lietuviškas šventes. Tautiečiai tikisi, kad Berlyne atsiras lietuviškų patiekalų kavinė, kuri taptų ir susitikimo vieta.

Skaičiuojama, kad apie 30 tūkst. lietuvių gyvena Vokietijoje, daugiausiai jų apsistoję Hamburge ir Frankfurte prie Maino. Anot Lietuvos diplomatų, tai daugiausia jaunos šeimos, dirbančios Europos ir Vokietijos finansų centruose. Todėl aktualus ir vaikų mokymas lietuviškai.

„Būtent ši sritis, vadinamasi neformalus švietimas, yra pagrindinė bendruomenių gyvenimo sritis, kurią remia Užsienio reikalų ministerija .Tai yra svarbu, nes tai yra pačių žmonių iniciatyva. Teikiama parama vadovėliais, kita būtina medžiaga. Ambasada paramą laiko viena pagrindinių pareigų, nes tai yra pirmasis žingsnis į bendruomenių kūrimą“, – kalbėjo Lietuvos ambasadorius Vokietijoje Mindaugas Butkus.

Šeštadieninė lietuviška mokyklėlė veikia ir Berlyne. Tačiau čia gyvena prieš kelis dešimtmečius atvykę lietuviai, aktyvaus jaunimo nėra daug.

Berlyne gyvena apie 1,5 tūkst. lietuvių. Tačiau lietuvių bendruomenė lig šiol neturi savo patalpų, kur galėtų susirinkti. Todėl, anot Berlyno lietuvių bendruomenės pirmininkės, jaunimą įtraukti į veiklą darosi vis sunkiau.

„Labai stengiamės palaikyti glaudų ryšį su jaunimu, aktyviai kartu leidžiame laisvalaikį, turime sporto klubą. Aišku, egzistuojame iš narių mokesčių. Be galo norime pritraukti daugiau pagyvenusių lietuvių, nes labai sudėtinga sukviesti lietuvius į vis skirtingas patalpas, sunku vis ieškoti naujų vietų įvairiems renginiams“, – sakė Berlyno bendruomenės pirmininkė Irena Sasnauskienė.

Anot Berlyno lietuvių, tikimasi, kad Vokietijos sostinėje atsiras lietuvių, kurie įkurs lietuvišką kavinę, galinčią tapti ir susirinkimų vieta.

„Aš manau, kad jeigu turėtume galimybę kažkur pastoviai parepetuoti, susirinkti, tikrai atsiskleistų ta meilė Lietuvai. O kadangi mes esam blaškomi po visą Berlyną, ir ta mūsų kultūra išsibarsto tarp kitų kultūrų, kurių Berlyne apstu“, – teigė I. Sasnauskienė.

Diplomatai apgailestauja, kad prieš porą dešimtmečių Vokietijoje buvo daugiau universitetų, kur buvo galima mokytis lietuvių kalbos. Dabar belikęs vienas, o lietuvių kalbos mokymas jungiamas su slavų kalbų mokymu.