V.Mazuronis dėl stringančių atliekų tvarkymo projektų kreipėsi į teisėsaugą

  • Teksto dydis:

Aplinkos ministras dėl stringančių atliekų tvarkymo projektų kreipėsi į teisėsaugą. Pasak aplinkos ministro, nepanaudota gali būti beveik 400 mln. litų.

„Tikiuosi, kad ir Generalinė prokuratūra, ir Valstybės saugumo departamentas, ir Specialiųjų tyrimų tarnyba atsakingai ištirs procesus, dabar vykstančius šalies atliekų tvarkymo sistemoje, ir užkirs kelią galimiems piktnaudžiavimams“, – pranešime spaudai teigė Valentinas Mazuronis.

Anot jo, įtempta padėtis susidarė, įsisavinant 450 mln. litų Europos Sąjungos paramos lėšų komunalinių atliekų tvarkymo infrastruktūrai. Parama skirta prieš trejus metus, bet iki šiol iš 10 regioninių atliekų tvarkymo centrų (RATC) 8-iems nepavyksta pradėti projektų.

Generalinės prokuratūros atstovė Vilma Žemaitytė BNS sakė, kad ministro kreipimosi kol kas negavo.

„Panevėžio RATC yra pasirašęs ir statybų, ir operatoriaus sutartis. O Alytus turi tik statybų sutartį - neturi operatoriaus, kas irgi yra labai svarbu. (...) Dėl kitų RATC neveiklumo yra pakibę apie 400 mln. litų“, - BNS sakė V.Mazuronis.

Pasak jo, kyla įtarimų, kad atliekų tvarkymo verslą bandoma specialiai nusmukdyti arba užgrobti.

„Per laikotarpį nuo 2010 metų Klaipėda skelbė 2 konkursus, Utena - 4, Alytus - 2. Kyla klausimas, ar tai nėra specialiai daroma, kad tokių sutapimų būdu būtų korupciniais kažkokiais būdais užimta atliekų rinka. Juk jeigu nepavyks įsisavinti europinių lėšų, reikės projektus finansuoti kreditais“, - BNS teigė aplinkos ministras.

Pasak jo, dėl įsipareigojimų nevykdymo Lietuva ne tik gali netekti ES paramos, bet ir sulaukti baudų. Tačiau ministras teigė, kad jei nepavyks įgyvendinti projektų, bus bandoma nepanaudotas lėšas skirti vandentvarkai.

„Mes darome viską, ką galime, bet, noriu pabrėžti, kad ministerija tiesiogiai nevaldo RATC, juos valdo savivaldybės. Jeigu nepavyks išjudinti projektų, mes bandysime permesti lėšas į vandentvarkos projektus, kad pinigai būtų panaudoti Lietuvoje“, - teigė ministras.

Šiuo metu sutartis su rangovais dėl komunalinių atliekų rūšiavimo ir apdorojimo įrenginių projektavimo ir statybos yra pasirašę Alytaus ir Panevėžio RATC. Jiems skirta atitinkamai 31,03 mln. litų ir 32,537 mln. litų ES paramos.

Panevėžio RATC yra pasirašęs 136,136 mln. litų vertės atliekų perdirbimo centro statybų ir dešimties metų priežiūros sutartį su Kauno atliekų tvarkymo bendrovė „Ekoatliekos“.

Alytaus RATC su koncerno „Icor“ valdoma didžiausius pramonės ir energetikos projektus įgyvendinančios bendrovės „Axis Industries“ ir Nyderlandų „Waste Treatment Technologies“ konsorciumu yra pasirašęs 32,652 mln. litų vertės atliekų rūšiavimo centro statybų sutartį.

Anot ministerijos, įtarimų kelia ir Vilniaus bei Kauno atliekų deginimo įmonių statybos aplinkybės. V.Mazuronis aiškino, kad įtarimų kelią per didelis deginimo gamyklų pajėgumas.

„Nors gamyklos ir nevaldomos RATC, jos įeina į tą pačią atliekų tvarkymo sistemą. Jų pajėgumas toks, kad du trečdalius atliekų gali sudeginti, tai kam tada reikalingas rūšiavimas ir perdirbimas? Bet atliekų perdirbimas yra tas kelias, kuriuo reikia eiti, nes deginti reikia tik tas atliekas, kurių nebegalima perdirbti“, - BNS sakė ministras.

Vilniuje, šalia Gariūnų, atliekų deginimo gamyklą planuoja statyti koncerno „Icor“ netiesiogiai valdoma įmonė „Reenergy“ (buvusi Regioninės komunalinių atliekų deginimo gamykla).

„Fortum Heat Lietuva“, Klaipėdoje valdanti biokurą ir atliekas deginančią kogeneracinę jėgainę, tokias elektrines planuoja statyti ir Kaune bei Vilniuje.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių