V.Landsbergis: koalicija gyvuos tiek, kiek norės

Europos Parlamento narys Vytautas Landsbergis tikina, kad naujoji keturių partijų koalicija Seime gyvuos tiek, kiek norės.

Interviu portalui buvęs konservatorių vedlys penktadienį sakė, kad dabar nenorėtų stoti prie užsienio reikalų ministerijos vairo, tačiau pripažino, kad jei būtų dvidešimčia metų jaunesnis, mielai pakovotų tarptautinės politikos arenose.

Kaip jūs vertinate dabartinę koaliciją ir vieną iš konservatorių partnerių - Tautos prisikėlimo partiją? Visiems žinoma, kad ši daugiausia iš pramogų verslo atstovų suburta politinė jėga neturi nei mažiausios valstybės valdymo patirties – turiu omenyje dainininkais vadinamus Antaną Nedzinską, Ingą Valinskienę, aktores Astą Baukutę, Donaldą Meiželytę. Ar jūsų požiūriu konservatoriai teisingai elgiasi sudarydami sąjungą su šia politine jėga?

Koalicija vertintina ne pagal atskirus asmenis. Koalicijos partneriai nėra nei įgalioti, nei turi pagrindo kelti reikalavimus vieni kitiems dėl jau išrinktų į Seimą narių. Visur tai yra partijos vidaus reikalas sudarinėti kandidatų į Seimą sąrašą. Tai taip pat yra rinkėjų pasitikėjimo reikalas. O sudarant koaliciją reikia priimti tokią situaciją, kokią nulemia rinkėjai. Niekas negali pakoreguoti šito iš šalies. Galbūt pati partija galėtų pasiūlyti vienam kitam asmeniui neiti į Seimą. Tada pagal sąrašą į Seimą patektų kitas žmogus. Tokios galimybės yra. Tačiau pabrėžiu, kad asmenybės yra tam tikrą vietų skaičių Seime laimėjusios partijos vidaus reikalas.

Jūsų požiūriu, kaip ilgai ši koalicija gyvuos?

Tiek, kiek ji norės. Koalicija gyvuos tol, kol ji teiks prioritetą koalicijos išlaikymui ir uždavinių, kurie yra deklaruoti, įgyvendinimui. Jeigu koalicijos nariai, panorės, kad jos nebūtų, tai jos ir nebus. Koalicija gyvuos tol, kol koalicijos nariai turės valios, kad ji gyvuotų. Priklausys ir nuo to, kiek ta valia bus svarbesnė už kokius nors galimus nesutarimus.

Jeigu nesutarimai bus tokie dideli, kaip anksčiau atsitiko su koaliciją sudariusiomis Rolando Pakso ir Artūro Paulausko partijomis, tada ji ilgai negyvuos. Tada minėtą koaliciją “suvalgė” socialdemokratai su Algirdu Brazausku priešakyje.

Arūnas Valinskas gali tapti Seimo pirmininku. Tuomet pramogų verslo atstovas vadovautų Seimui. Kokia būtų jūsų nuomonė dėl A.Valinsko kandidatūros į Seimo pirmininko postą?

Žvelgiant į Seimą ir tas partijas, kurios Seime sudarys frakcijas, ten tikrai gali būti daugiau kandidatūrų į Seimo pirmininkus. Jūs manęs klausiate, ką aš galvoju. Čia yra du galvojimai. Vienas galvojimas yra, jei aš turiu prieš save 25 galimus ministrus pirmininkus. Galbūt tada A.Valinskas nebūtų pirmas numeris renkantis iš kandidatų.

Bet kitas galvojimas yra sąlygotas koalicijos sudarymo susitarimo. Ir jeigu yra tokia sąlyga, būti šiai koalicijai, ar nebūti (tai esą lemia, ar Seimo pirmininko postas atitenka A.Valinsko partijai – red. past.), tai mūsų partijos pirmininkas Andrius Kubilius yra sutikęs priimti šią sąlygą.

Anksčiau buvote minimas tarp kandidatų į užsienio reikalų ministrus naujoje Lietuvos Vyriausybėje. Dabar vietoj jūsų konservatoriai siūlo Audronio Ažubalio ir Deivido Matulionio kandidatūras. Kodėl jūsų nebeliko tarp kandidatų?

Aš nežinau kas, kur, kada minėjo mano pavardę. Jūs geriau klauskite tų, kurie minėjo arba neminėjo. Kai mano pavardė buvo minima, tai ji buvo minima greta A.Ažubalio ir greta Emanuelio Zingerio. Tada nieko ypatingo nebuvo. Taip buvo norėta parodyti, kad konservatoriai turi kandidatų šiam postui ir tiek.

O jūs pats negalvojote apie užsienio reikalų ministro postą?

Čia nėra mano sprendimas. Nėra taip, kad aš nutariau, aš noriu, aš turiu čia būti. Tai yra visiškai ne taip. Man lengviau nebūti ministru.

Kodėl?

Todėl, kad tai labai sunkus darbas. Pirmiausia tai fiziškai sunkus darbas. Norėčiau būti dvidešimčia metų jaunesnis. Tada gal ir norėčiau pasikauti tose arenose. Dabar kaučiausi, jei būtų visiškai neišvengiama.

Dabar dalis politologų ir nemažai eilinių žmonių baiminasi, kad konservatoriams užėmus užsienio reikalų ministro postą, santykiai su Rusija pasidarys itin įtempti. Ar galite juos nuraminti, kad taip neatsitiks?

Aš manau, kad Lietuvos žmonės gal net ir protingesni už kai kuriuos politologus, kurie spekuliuoja nebūtais dalykais. Iš Rusijos valdžios eina tokia instrukcija arba mėginimas įteigti, kad jeigu kas kritiškai žiūri į Rusijos valdžią ar jos vieną ar kitą veiksmą, pavyzdžiui, karą Gruzijoje, tai tokie žmonės yra prieš Rusijos valstybę ir prieš rusų tautą.

Nereikia pasiduoti tokiems iškreipimams. Taip pat nereikia pasiduoti spaudimui esą negalima kalbėti su dideliu partneriu, koks yra Rusija, kritiškai. Nereikia pasiduoti požiūriui esą toks griežtas Lietuvos kalbėjimas jau yra santykių bloginimas, kai Rusija pati pirma pablogino santykius.

Pataikavimas nėra geras kelias. Padėties blogėjimą galima stabdyti neatsisakant savo pozicijų ir patariant Rusijai taisyti klaidas. Ir tai nėra joks padėties aštrinimas.

Esate europarlamentaras, taigi tikriausiai daug bendraujate su Briuselyje dirbančiais politikais ir diplomatais. Ar jie domisi Lietuvoje vykusiais Seimo rinkimais? Jei taip, kaip jie vertina dabartinius Lietuvos parlamento rinkimų rezultatus?

Mano ir Laimos Andrikienės politinėje grupėje – Europos Liaudies partijoje – mes gavome labai gražų pasveikinimą iš grupės pirmininko. Jis labai teigiamai vertina Lietuvos Seimo rinkimų rezultatus. Visi centro dešinieji yra patenkinti. Kairieji nelabai sveikina. Bet ką padarysi – tokia yra parlamentarizmo tikrovė. Kiti (kairieji – red. past.) norėtų, kad jų sparnas laimėtų, tačiau šįkart mūsų sparnas pasirodė sėkmingai, taigi sulaukiu labai daug sveikinimų iš savo sparno narių.

Ar iš kolegų Europos Parlamente nesulaukiate klausimų arba pašaipų, kodėl Lietuvos Seimo rinkimuose taip sėkmingai pasirodė daugiausia iš pramogų verslo atstovų sudaryta Tautos prisikėlimo partija, Seime laimėjusi net keliolika mandatų?

Ten (Europos Parlamente – red. past.) niekas labai nesigilina, kokios dar politinės jėgos be konservatorių laimėjo rinkimus. Niekas labai nesigilina, kad rinkimuose dar sėkmingai pasirodė liberalai ar kažkokia nauja partija, apie kurią niekas nieko nežino (Tautos prisikėlimo partija – red. past.). Visi išrinkti į Europos Parlamentą turi pakankamai daug politinės ir gyvenimo patirties ir žino, kad negeri dalykai gali paaiškėti vėliau.

Kažkada Lietuva labai pagarsėjo su Rolando Pakso apkaltos istorija. Iki to laiko apie Lietuvą mažai kas rašė, išskyrus tą dieną, kai pasaulio žiniasklaida paskelbė, kad R.Paksas laimėjo prieš šalies prezidentą Valdą Adamkų. Taip jau įvyksta. Bet kai vėliau įvyksta politikų susikompromitavimas, savotiška griūtis ir Lietuva išsprendžia labai negerą situaciją demokratinės procedūros keliu, tai visiems lieka atmintyje, kaip labai teigiamas Lietuvos įvertinimas. Tai reiškia, kad Lietuva susitvarko su tomis problemomis.

Mes dabar juk nežinome, kaip pasirodys A.Valinsko partija politikoje – Seime, Vyriausybėje. Duok Dieve, kad jie pasirodytų teigiamai, kad nebūtų jokių didelių nesusipratimų. O smulkių priekabių žurnalistai visada atras.

Anksčiau konservatoriai daug kritikavo „Leo LT“ projektą ir yra net jį pavadinę galimai nusikalstamu. Dabar konservatorių pozicija susilpnėjo ir kalbama tik apie neaiškią bendrovės pertvarką. Kokia yra jūsų nuomonė dėl „Leo LT“ projekto? Kaip šio projekto atžvilgiu reikėtų elgtis naujajai Vyriausybei?

Manau, kad turėtų būti situacija, kurią sukūrė ankstesnė valdžia, išanalizuota. Pirmiausia teisiškai. Šiuo metu laukiamas Konstitucinio Teismo įvertinimas. Dabartinė naujoji valdžia turės arba pasiūlyti kaip šias problemas spręsti, arba pati turės jas spręsti. Būnant vyriausybėje, naujoji valdžia turės paimti visus vyriausybinius pasiūlymus.

Dabar mes tikrai ne viską žinom, kaip buvo tariamasi dėl „Leo LT“, kaip buvo daromi sprendimai, kodėl tokios nuolaidos (privačiam investuotojui – red. past.). Ir kodėl viešasis interesas nebuvo pakankamai ginamas, kaip dabar matoma iš esamų sutarčių? Galiausiai lieka atviras klausimas, ar galima šias sutartis taisyti?

„Leo LT“ atveju reikia priimti daug atsakomybės reikalaujančius sprendimus ir į juos negali atsakyti vienu populistiniu žodžiu, kad mes štai „pykšt pokšt“ ir šią problemą išspręsim.

Kaip ši problema bus sprendžiama, priklausys ir nuo to, kaip šią problemą spręs koalicijos partneriai. Vieni konservatoriai negalės priimti sprendimų, jei kiti trys partneriai bus prieš arba bus paveikti „gesinti“ šią problemą.

Dabartinė naujoji valdžia įgaus problemišką paveldą ir turės sukti galvą, ką su šiuo paveldu daryti.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių