Vilniuje - armėnų ir azerbaidžaniečių piketai

Vilniuje priešais pastatą, kuriame įsikūrusi Azerbaidžano ambasada, trečiadienį piketą surengė armėnų bendruomenė.

Tuo metu kitoje J.Tumo-Vaižganto gatvės pusėje, priešais armėnų piketuotojus, su plakatais išsirikiavo azerbaidžaniečiai.

Viešąją tvarką prižiūrintys policijos pareigūnai BNS sakė, kad pikete dalyvavo apie 100 žmonių - didžioji dauguma armėnų ir juos palaikančiųjų bei kelios dešimtys Azerbaidžano rėmėjų.

Armėnai mojavo savo šalies vėliavomis ir laikė plakatus su užrašais: „Niekada neužmiršime armėnų žudynių - Sumgaite, Baku, Maragh“, „Lietuviai - ne ta tauta, kurią papirksite su ikrais ir nafta“, „Shame on you Azeri“ (liet. „Gėda jums, azerbaidžaniečiai“). Jie taip pat laikė žuvusiųjų per masinius armėnų pogromus prieš daugiau nei 20 metų nuotraukas.

Vilniaus armėnų bendruomenės atstovas Robertas Chačiaturovas BNS sakė, kad akcija surengta paminėti Kalnų Karabacho konflikto aukoms. Būtent šiomis dienomis prieš daugiau nei 20 metų vyko armėnų žudymai Sumgaito mieste.

„Vilniuje vyksta todėl, kad lietuviai pirmi nuo Sovietų Sąjungos laikų pradėjo demokratinį judėjimą, ir ši akcija - ne tik armėnų aukų atminimui, bet ir priminti Lietuvai, kad Lietuva su Armėnija prieš 25 metus buvo kartu ir norime būti kartu dabar“, - BNS sakė armenų bendruomenės atstovas.

Azerbaidžano rėmėjai savo ruožtu laikė plakatus, ant kurių parašyta: „Karabachas - mūsų žemė“, „I want to go home to Karabakh“ (liet. „Noriu namo į Karabachą“). Prie akcijos prisidėjo Vilniuje studijuojantys azerbaidžaniečiai.

„1992 metų vasario 26-27 dienomis armenų armija su Rusijos armijos pagalba nusitaikė į azerus Karabacho zonoje ir okupavo ją, vykdė mūsų genocidą. (...) Mes norime, kad visas pasaulis tai žinotų ir norime susigrąžinti savo žemę“, - BNS sakė verslo vadybą Tarptautinėje teisės ir verslo aukštoje mokykloje studijuojantis Rustamas Azimovas.

Piketai vyko prie Gedimino prospekto ir J.Tumo-Vaižganto gatvių sankryžos. Netoli yra įsikūrusi ir Lietuvos užsienio reikalų ministerija.

Krikščionių armėnų gyvenamas Kalnų Karabachas pagal tarptautinę teisę priklauso musulmoniškajam Azerbaidžanui, tačiau jis dar 1991 metais paskelbė nepriklausomybę, taip sukeldamas Armėnijos ir Azerbaidžano karą, pasibaigusį netvariomis paliaubomis 1994 metais.

Nors Armėnija, kaip ir visos kitos pasaulio šalys, nėra pripažinusi Kalnų Karabacho nepriklausomybės, čia cirkuliuoja Armėnijos pinigai dramos, Jerevanas nepripažintai respublikai teikia finansinę paramą.

Azerbaidžanas ne kartą grasino susigrąžinti Kalnų Karabacho kontrolę jėga.