Vilniaus savivaldybėje - lėšų naudojimo pažeidimai

Valstybės kontrolė (VK), atlikusi finansinį auditą Vilniaus savivaldybėje, pranešė, nustačiusi reikšmingų pažeidimų netinkamai tvarkant ir naudojant mokinio krepšelio bei investicijoms skirtas lėšas.

Pasak trečiadienį paskelbto šios institucijos pranešimo, Vilniaus miesto savivaldybei surašytas sprendimas, įpareigojantis pažeidimus padariusius asmenis traukti tarnybos ar drausminėn atsakomybėn.

Valstybės kontrolės teigimu, 2011 metais sostinės savivaldybė mokinio krepšeliui finansuoti panaudojo 334 mln. litų, tačiau dėl netinkamai tvarkytos apskaitos nepateikė pakankamų įrodymų, kad 245 mln. litų buvo panaudoti pagal paskirtį.

„Vien tik pernai sostinės švietimo įstaigų skolos sudarė daugiau nei 12 mln. litų, tačiau vienkartinėms piniginėms išmokoms išleista 4 mln. litų. Dar 3 mln. litų grąžinta į biudžetą. Pažeidimų neteisėtai apskaičiuojant ir išmokant darbo užmokestį pedagogams auditoriai nustatė Gerosios Vilties vidurinėje mokykloje ir Žvėryno gimnazijoje. Grigiškių vidurinė mokykla viršijo darbo užmokesčio išlaidų sąmatoje patvirtintus asignavimus“, - vardija Valstybės kontrolė.

Pasak pranešimo, atliekant Mykolo Biržiškos gimnazijos pastato rekonstrukciją buvo atsisakyta dalies darbų už 97 tūkst. Lt, o vietoj jų iš to paties rangovo už tą pačią sumą įsigyta kitų darbų netaikant viešųjų pirkimų procedūrų.

Karoliniškių ir „Minties“ gimnazijose atliekant pastatų rekonstrukciją, numatytiems darbams buvo taikomos netinkamos mažos vertės darbų pirkimo procedūros, nors šių projektų vertės viršijo 500 tūkst. litų.

Valstybės kontrolė taip pat pažymėjo, kad sostinės valdininkai paskaitas apie sveikatą skaičiusiems specialistams mokėjo iki 23 kartų daugiau nei numatyta teisės aktuose. Vilniaus miesto savivaldybė sveikatinimo veiklai vykdyti iš Sveikatos apsaugos ministerijos buvo gavusi 705,9 tūkst. litų, kuriuos paskyrė savivaldybės visuomenės sveikatos biurui.

„Dalis šių lėšų (124,4 tūkst. litų) buvo skirta paskaitas skaitančių specialistų darbui pagal sutartis apmokėti. Auditoriai nustatė, kad valstybės biudžeto lėšos, skirtos darbo užmokesčiui, buvo panaudotos pažeidžiant Vyriausybės nutarimo reikalavimus. Dėstytojams nustatyti valandiniai koeficientai nuo 7 iki 23 kartų viršijo Vyriausybės patvirtintus koeficientus“, - rašoma pranešime.

Valstybės kontrolės 3-iojo audito departamento direktoriaus pavaduotoja Rita Švedienė BNS paaiškino, kiek konkrečiai buvo sumokėta nei leista teisės aktais.

„Biuro specialistams buvo mokėta nuo 66 iki 198 litų už paskaitą. Tos paskaitos trukmė buvo ne ilgesnė nei valanda, kai kuriais atvejais - akademinė valanda (45 minutės). Kai mes palyginome šiuos įkainius biure su valandiniu įkainiu pagal Vyriausybės nutarimus (...), tai ten nustatyta, kad pagal nutarimą jiems galėjo būti mokamas ne didesnis kaip 8,54 lito atlygis už valandą“, - sakė R.Švedienė.

Pasak jos, specialistai paskaitoms skaityti buvo priimti į darbą pagal terminuotas darbo sutartis, todėl jiems ir turėjo būti apmokama pagal Vyriausybės nustatytą tvarką.

„Tai yra paslauga. Jeigu perkame paslaugą paskaitoms skaityti, tada turime atlikti visas Viešųjų pirkimų įstatyme nustatytas procedūras, skelbiame konkursą, žiūrime, kokie dėstytojai, pasirenkame dėstytojus. Bet jokiu būdu ne priimame juos į darbą pagal terminuotą darbo sutartį. O dabar priėmė žmonės į darbą, sudarė terminuotas darbo sutartis, tai, savaime aišku, jiems turėjo ir mokėti pagal Vyriausybės nustatytą tvarką“, - aiškino R.Švedienė.