Vilniaus priemiesčių dvaruose šeimininkauja šmėklos

Ne tik Kėdainių rajone, bet ir Vilniaus pašonėje griūva ir privatūs, ir net savivaldybei priklausantys dvarai. Čia situacija ne ką geresnė nei griūvančiuose verslininko Viktoro Uspaskicho dvaruose Kėdainių rajone, dėl kurių pavojaus varpais skambina Kultūros paveldo departamentas.

Supa tvarkingas parkas

Du iš trijų unikalių šalia sostinės esančių grafų Tiškevičių valdytų dvarų, esančių unikaliuose prancūzų kraštovaizdžio architekto Édouardo François André XX a. pr. projektuotose parkuose, taip pat ties išnykimo riba.

Paveldosaugininkams nerimą kelia prastėjanti savivaldybei priklausančio Trakų Vokės ir verslininko Laimučio Pinkevičiaus valdomo Lentvario dvaro būklė. Nors čia nuolat sukiojosi apsaugos darbuotojai, jis jau nuo pavasario nebesaugomas, o lankytojus pasitinka išdaužytais langais ir sugriuvusiu sargo namuku.

Vaizdą kiek sušvelnina savanorių sutvarkyta parko teritorija – nušienauta žolė, surinktos šiukšlės. Tačiau paties pastato būklė kasdien vis prastesnė. Tai pripažįsta ir Kultūros paveldo departamento Vilniaus teritorinio padalinio direktorius Vytas Karčiauskas.

„Belieka konstatuoti liūdna faktą. Priežiūra blogėja, o drauge ir sparčiai prastėja pastato būklė. Nebėra sargo, išardyta tvora, neužsandarintos angos, išdaužyti langai. Pastatui gresia sunykti, jeigu artimiausiu metu nebus imtasi priemonių“, – dėstė V.Karčiauskas.

Žiemą pasitiko tvarkingai

Praėjusį rudenį, pasak V.Karčiausko, paveldosaugininkų komisija dvaro būklę įvertino teigiamai. Teritorija buvo saugoma, pavojingų dvaro būklei griuvimo požymių užfiksuota taip pat nebuvo.

„Situacija buvo visai gera. Atsimenu, kad važiavome su žurnalistais, bet jų net neįleido. Į vidų patekome tik mes – paveldosaugininkai. Tad vaikščioti ten tikrai negalėjo bet kas. Važiavome, nes buvo gauta informacija, kad dvaras apleistas ir neprižiūrimas, tačiau tuomet šis pranešimas nepasitvirtino“, – kalbėjo paveldosaugininkas.

Negali įteikti šaukimo

Prieš kelis mėnesius, kai tapo aišku, kad L.Pinkevičius paliko dvarą likimo valiai ir juo nebesirūpina, paveldosaugininkai nusprendė paraginti savininką tvarkingai vykdyti savo prievoles ir prižiūrėti kultūros paveldo objektu laikomą dvarą.

Tačiau verslininkas nereaguoja nei į kultūros paveldo specialistų skambučius, nepasiekia jo ir siunčiami registruoti laiškai.

„Visi mūsų bandymai susisiekti su juo buvo nesėkmingi. Kitas mūsų žingsnis bus kvietimą įteikti per antstolį, nes į registruotus laiškus jis nereaguoja. Jeigu ir į šį žingsnį niekaip nebus reaguojama, įmanoma priverstinai atvesdinti. Jeigu ir tai nepadės – kreipsimės į teismą. Galimas ir visai tikėtinas dalykas – sieksime, kad valstybė dvarą priverstinai išpirktų“, – dėstė pašnekovas.

Terminų įvardyti negalėjo

V.Karčiausko skaičiavimais, visos Kultūros paveldo departamento procedūros turėtų būti baigtos iki žiemos. Jeigu nepavyks su verslininku susitarti geruoju, byla bus perduota teismui. Kiek užtruks šis kovos už dvaro išsaugojimą laikotarpis, V.Karčiauskas spėti nedrįso.

Iki šiol, pasak specialisto, Lietuvoje yra, ko gero, tik vienas precedentas, kai nuo visiško išnykimo bandant išsaugoti verslininko Viktoro Uspaskicho valdomą Kalnaberžės dvarą buvo kreiptasi į teismą. Tačiau ne pirmus metus vykstančios bylos galo kol kas nematyti.

„Tai, kas priklauso nuo mūsų, bus padaryta dar iki žiemos. Tai, kas bus teisme, mes jau kontroliuoti negalime. Negalėčiau taip pat bent apytikriai pasakyti, kiek tokia byla galėtų tęstis, nes kol kas vienintelis toks precedentas – Kalnaberžės dvaras, ir bylos pabaigos nematyti“, – skėsčiojo rankomis V.Karčiauskas.

Paskambins, jei susidomės

Dienraščio žurnalistams su verslininku L.Pinkevičiumi susisiekti taip pat nepavyko. Po kelių dienų žurnalistams perskambinusi mergina prisistatė verslininko administratore ir pasiteiravo, kokiu klausimu norėta bendrauti su L.Pinkevičiumi.

Sužinojusi, kad domimasi Lentvario dvaro likimu, pašnekovė pažadėjo informaciją perduoti verslininkui.

„Šiuo metu jis išvykęs į užsienį, tad kalbėti negali. Pirmadienį jis bus Lietuvoje ir, jei jam bus įdomu, jis jums perskambins“, – patikino mergina.

Bylą tiria prokuratūra

Kitas Tiškevičiaus dvaras, esantis Trakų Vokėje, šiuo metu priklauso Vilniaus miesto savivaldybei ir yra išnuomotas Lietuvos bajorų karališkajai sąjungai panaudos teise valdyti 99 metams. Su dvaro remontu yra susiję nemažai skandalų. Šiuo metu Kultūros paveldo departamentas yra sudaręs V.Karčiausko vadovaujamą žalos nustatymo komisiją, kuri tiria, kokių padarinių dvarui turėjo 2010 m. atliktas remontas.

„Valstybės ir Norvegijos fondų skirti pinigai – 2,2 mln. litų – buvo panaudoti netikslingai. Remontas atliktas nekokybiškai, ir nors remontuojant žala pastatui nebuvo padaryta, padarinių dėl nekokybiškų darbų yra. Pavyzdžiui, permirkusios rūsio sienos – iki remonto to nebuvo“, – teigė V.Karčiauskas.

Sumaišties įnešė savivaldybė

Tai, kad pinigai buvo panaudoti netikslingai, patvirtino ir Karališkosios bajorų sąjungos senato bei Dvarų kultūros centro narys Mykolas Augius Vardziukevičius. Anot pašnekovo, šiuo metu bylą dėl netikslingo lėšų panaudojimo tiria prokuratūra.

„Buvo planuota rūmus suremontuoti ir pritaikyti mūsų reikmėms, bet, deja: iš 2,2 mln. litų vertės darbų atlikta už 1,5 mln. litų. Neįrengta hidroizoliacija, todėl drėksta sienos, ir visi kiti darbai eina kaip ir perniek. Be to, medžiagos buvo pirktos dešimteriopai brangiau, nei yra rinkos kaina, ir tai taip pat kelia klausimų. Turėjo būti sutvarkytas centrinis šildymas, vėdinimo sistema, vandentiekis, kanalizacija. Tačiau padaryta ne viskas ir nekokybiškai“, – dėstė M.A.Vardziukevičius.

Kai 2011 m. Trakų Vokės dvarą su parku iš Vyriausybės perėmė Vilniaus savivaldybė, situacija išvis tapo nebeaiški.

„Dabar jie nori perimti centrinius rūmus, ir tampa neaišku, kas turi tvarkyti. Jeigu savivaldybė juos valdys, mes būsime nustumti į šalį. Žinoma, dvarui nuo to gali būti geriau, nes savivaldybė nori perimti dvarą ir įgyvendinti 80 mln. litų vertės parko ir dvaro sutvarkymo projektą. Tačiau juk ir Bajorų sąjunga galėtų dalyvauti“, – svarstė pašnekovas.

Geriausiai tvarkosi Užutrakis

Iš visų trijų dvarų, esančių E.F.André suprojektuotuose peizažinio stiliaus parkuose prie Vilniaus, geriausiai tvarkosi Užutrakis. Pastarajame esantis statinys iš apleistos griuvenos pasitelkus paramą virto prabangiais rūmais. Jie virto Trakų kultūros židiniu – čia vyksta įvairūs koncertai, dailės parodos, kiti renginiai.

Pasak V.Karčiausko, tiek savivaldybės, tiek privatūs savininkai turėtų pasimokyti iš Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijos, valdančios Užutrakio dvarą, kaip turi būti tvarkomasi su kultūros paveldu.

„Ten vyksta darbai, direktorius Gintaras Abaravičius tam skiria daug energijos, sugeba rasti finansavimą, specialistų. Kiti turėtų tik mokytis iš jo. Mes departamente kartais pakalbame, kad kitus du parkus su dvarais taip pat reiktų perduoti Trakų istoriniam nacionaliniam parkui ir jis ten padarytų tvarką. Žinoma, tai turbūt būtų neįmanoma juridiškai, bet jei galėtume, dvarams būtų tik geriau“, – pabrėžė pašnekovas.

Dosjė

Édouardas François André (1840–1911 m.) – prancūzų dendrologas ir vienas iškiliausių XIX a. pabaigos kraštovaizdžio architektų.

Per savo gyvenimą E.F.André  suprojektavo apie 100 privačių ir visuomeninių parkų visame pasaulyje, daugiausia Europoje. Žinomiausi iš jo sukurtų yra Seftono parkas Liverpulyje, Anglijoje – buvusios Liuksemburgo citadelės sodai, taip pat daugelis želdynų Paryžiaus viešosiose erdvėse.

Lietuvoje yra XIX a. pabaigoje–XX a. pradžioje E.F.André suprojektuoti peizažinio stiliaus parkai buvusiuose to paties laikotarpio Tiškevičių dvaruose Lentvaryje, Trakų Vokėje, Užutrakyje ir Palangoje. Juose harmoningai sukomponuoti E.F.André būdingi kraštovaizdžio elementai: dirbtinės grotos ir uolos, sudarančios kalnų įspūdį, išradingai priderinti natūralūs vandens telkiniai, padailinti dirbtiniais elementais, vandens kaskadomis ir kriokliais, tvenkiniai.

Lentvario dvare šventė vestuves

XIX a. Lentvario apylinkės priklausė grafams Tiškevičiams, kurie čia pasistatė anglų neogotikos stiliaus rūmus, prie jų sodino didelį parką, įrengtą pagal E.F.André projektą. Pokariu dvaras ir parkas buvo nacionalizuoti. 1957 m. buvusiuose grafų rūmuose buvo įsikūrusi Lentvario kilimų fabriko administracija.

2007 m. dvaras buvo parduotas L.Pinkevičiui. Įsigyjant dvarą buvo sukurta ir graži vizija: Lentvario dvaro ansamblis būtų plačiajai visuomenei prieinama poilsio, pramogų ir turizmo vieta. Ketinta atkurti vandens malūną, kalvę, kavinę, sutvarkyti parką, interjerams grąžinti grafų Tiškevičių laikų vaizdą.

Kultūros paveldo specialistai dienraščio žurnalistams yra teigę, kad Lentvario dvarą valdantis L.Pinkevičius turėjo rimtų planų statinį sutvarkyti ir atkurti jo išorę bei autentišką interjerą.

„Jis važinėjo po užsienį, ieškojo būtent šiame dvare buvusių detalių. Kiek žinau, Lenkijoje buvo ieškoma lygiai tokių pat vartų, kaip buvo Lentvario dvare. Trumpai sakant, verslininkas norėjo atkurti rūmus tokius, kokie jie buvo iš tikrųjų, ir juose gyventi“, – dienraščiui teigė viena Kultūros paveldo departamento darbuotojų.

2008 m. rugsėjį svarbiu dvaro istorijos momentu tapo L.Pinkevičiaus ir Astos Valentaitės vestuvės. Lentvario bažnyčioje skambant klasikinei muzikai aukso žiedus sumainę verslininkas ir manekenė po iškilmingos vestuvių ceremonijos žengė tiesiai į baltų rožių žiedlapių lietų. Vėliau svečiai buvo pakviesti į Lentvario dvarą.

Tačiau šventinė nuotaika vyravo neilgai. Verslo magnatui koją pakišo Trakų savivaldybės nenoras bendradarbiauti ir pašliję verslo reikalai.

„Jis planavo įsigyti visus dvaro statinius, bet kadangi po 1990 m. daugelis jų buvo privatizuota ir juose gyveno žmonės, teko tartis. L.Pinkevičius norėjo pastatyti jiems kotedžiukus ir žmones iškeldinti, tačiau Trakų savivaldybėje kai kurie veikėjai ėmė nuteikinėti gyventojus prieš tą verslininką, ir šie nusprendė, kad iš jų nori atimti namus, tad ėmė bylinėtis. Be to, L.Pinkevičiui ėmė nesisekti verslas ir galiausiai dvarą jis pametė“, – dėstė pašnekovė.

Šiuo dvaro pastatas – vis dar L.Pinkevičiaus asmeninė nuosavybė. Pastatas ir žemės sklypo nuomos teisės buvo įkeistos. Šiuo metu pastatas ir žemės sklypo nuomos teisė yra teismo areštuoti, o jo valdyta įmonė „Ranga Group“ bankrutuoja.

Savivaldybė sprendžia panaudos klausimus

Į dienraščio žurnalistų klausimus, ką planuojama daryti su Trakų Vokės dvaru ir parku, Vilniaus savivaldybės Viešųjų ryšių skyrius atsiuntė štai tokį atsakymą:

"2011 m. birželio 22 d. Vyriausybės nutarimu Trakų Vokės dvaro sodybos pagrindiniai rūmai iš Lietuvos agrarinio ir miškų mokslų centro perduoti Vilniaus savivaldybei. Rūmuose pagal panaudos sutartį veikia visuomeninė organizacija Lietuvos bajorų karališkoji sąjunga.

Sostinės savivaldybė planuoja atkurti Trakų Vokės dvaro sodybą, sukurti viešą kultūros, turizmo ir edukacijos kompleksą, sutvarkyti istorinius pastatus, nugriauti sovietinio laikotarpio menkaverčius pastatus. Tuo tikslu jau parengta Trakų Vokės buvusios dvaro sodybos ansamblio pritaikymo ir administravimo modelio galimybių studija, sudaryta tarpinstitucinė darbo grupė, parengti dvaro specialieji apsaugos planai. Taip pat sudaryta darbo grupė, sprendžianti panaudos sutarties derybinius klausimus.

Trakų Vokės dvaro sodyboje yra išlikę 19 autentiškų ir vertingų pastatų, kurie išsidėstę ypatingo grožio kraštovaizdyje. Pagrindiniai istoriniai pastatai – pagrindiniai rūmai, arklidės, sargo namas, šulinys (ledainė) ir kt. – priklauso Vilniaus miesto savivaldybei. Todėl ji ėmėsi inicijuoti Trakų Vokės dvaro sodybos atkūrimo, rekonstravimo, sanavimo darbų projektą. Kiti statiniai priklauso privatiems žmonėms, Lietuvos agrarinio ir miškų mokslų centrui Vokės filialui."

Primename, kad neoklasicistinius Trakų Vokės dvaro rūmus Vilniaus gubernijos bajorų maršalkos Jono Tiškevičiaus užsakymu 1876–1880 m. pastatė italų architektas Leandras Marconis.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių