Vieša paslaptis: kiek kainuoja kirsti sieną?

Neseniai atliktas tyrimas parodė, kad lietuviai – didžiausi kyšininkai ES. O kokia padėtis pasienyje? Kai kurie vairuotojai teigia, kad be 50 litų kyšio sienos nekirsi, o juos vienijanti Lietuvos vežėjų asociacija tokias kalbas vadina tautosaka.

50 litų "už darbą"

Nors daugiausia atgarsio Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje sulaukia didelės transporto eilės, netrūksta pasakojančių ir apie sėkmingai veikiančią kyšininkavimo sistemą. Esą situacija nepagerėjo ir po gruodį Medininkų kelio poste įvykusio masinio muitininkų sulaikymo. Savo pavardės prašęs neskelbti šiaulietis verslininkas tvirtino, kad net kai nerandama prie ko prisikabinti, reikalaujama bent 50 litų "už darbą".

"Į Baltarusiją verslo reikalais pas tiekėjus vykstu lengvuoju automobiliu su priekaba kas 2–3 mėnesius. Turiu ir ilgalaikę vizą, ir dokumentai visada būna tvarkingi. Taip, baltarusių muitininkai ne tokie nagli, jie gal ko nors bijo. Bet mūsų pusėje net viską nuodugniai apžiūrėję reikalauja kyšio. Neseniai grįžtant iš Baltarusijos apėjo visą automobilį kelis kartus, matė – plombos yra, antspaudai yra, dokumentai tvarkingi. Bet vis tiek reikalauja – duok nors už darbą", – pasakojo šiaulietis.

Taip natūralu, kaip pasisveikinti

Jei gabenant prekes kyla bent kokių nors problemų, anot verslininko, tenka pakloti ir 150–200 litų. Tačiau dar blogesnė padėtis esą Latvijos ir Rusijos pasienyje, šį maršrutą renkasi daug Lietuvos įmonių. Tolimųjų reisų vairuotojas vilnietis Tomas (vardas pašnekovo prašymu pakeistas – red. past.) pasakojo, kad be 100 Rusijos rublių (apie 8 litus) į šią šalį įvažiuoti neįmanoma.

"Važinėju per Terechovo, Grebnevo postus. Net latviams reikia duoti nuo 100 rusiškų rublių, tai kaip pasisveikinimas, vietoj "laba diena". Nes kitaip iškyla visokių problemų, siunčiama į apžiūrą krovinio tikrinti. Nenorint kabliukų reikia duoti bent 100 rublių mažiausiai, priklauso, kokį krovinį veži. Jei nesudėtingas, užtenka 100, jei koks rinktinis, daug kodų, ir 500 reikia", – tvirtino vairuotojas.

Tomo teigimu, jeigu pakiša pasirodo per menka, muitininkai nepasididžiuoja parodyti, kokios sumos trūksta.

"Pavyzdžiui, jeigu įdedi tą 100 rublių ir tai jų netenkina, latviai skaičiuotuvu ar kaip kitaip parodo, kiek reikia pridėti. Parodo arba pasako. Tai vadinama bilietais, sako, pridėk bilietą arba du. Bilietas – 100 rusiškų rublių. Daugmaž visuose postuose panaši suma. Aišku, dedi mažiau, kad būtų mažiau išlaidų, jei reikia, paprašo daugiau, kartais prasmunki. Priklauso nuo muitininkų pamainos. Būna piktesnių, būna ne tokių piktų", – pasakojo vairuotojas.

Tomas tikino, kad visos Lietuvos įmonės, krovinius gabenančios per šią sieną, žino apie ten klestinčią korupciją ir net muitininkų kyšiams skiria papildomą pinigų sumą. Taigi, prisideda prie nusikalstamos veikos. Tačiau į viešumą šios problemos niekas nekelia, nes baiminamasi padarinių.

"Pavyzdžiui, mūsų firmoje sienai pereiti duoda 500 litų. Apie tai žino visi firmų vadovai, vienoj daugiau duoda sienai praeiti, kitoj mažiau. Paprasčiausiai niekas su valdžia nesistengia susisiekti, nes niekas nenori problemų. Pas juos pakelsi vėją, įves duomenis ir paskui tai firmai pervažiuoti sieną bus problemų. Niekas neketina nieko daryti", – atskleidė pašnekovas.

"Vairuotojai fantazuoja"

Tačiau tokios kalbos neįtikina Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos "Linava" atstovų. "Linavos" atstovo spaudai Gyčio Vincevičiaus teigimu, didžiausia pasienio problema yra menkas automobilių pralaidumas, o daug skundų dėl kyšininkavimo iš vairuotojų negaunama. Po minėto masinio pareigūnų sulaikymo gruodį esą skundų būta tik vienas kitas. Tačiau ir šių patikrinti neva nėra būdų, nes viskas apsiriboja kalbomis – konkrečių duomenų apie kyšio prašytojus ar davėjus niekas nepateikia. Be to, pasak G.Vincevičiaus, vairuotojų pasakojimais irgi ne visada galima pasitikėti.

"Įvairių yra vairuotojų, tikrai ne paslaptis, kad yra ir turinčių fantaziją žmonių, kurie vėluoja pristatyti krovinį dėl asmeninių priežasčių ir sako "va, mane sulaikė, nedaviau, tai neleido". Nors iš tikrųjų gal jis laiką tuo metu leido kitur. Tai tarsi tautosakos dalykai, įsitvirtina tam tikri stereotipai. Tenka girdėti tik kalbas, o kad kas nors pateiktų konkrečių faktų... Aš linkęs tai vadinti inertišku tautosakiniu dalyku, kai nežinia, kiek tos istorijos pagrįstos, vairuotojai irgi siekia pasiteisinti įvairiomis išlaidomis. Būna žmonių, kurie nori pasidalyti neva turtinga darbo patirtimi. Arba taip yra buvę kažkada, prieš kelerius metus, paskui korupcinė schema nutraukta, bet vairuotojai vis tiek pasakoja, kad kitaip nepervažiuosi", – dėstė G.Vincevičius.

"Linavos" atstovas sakė netikintis ir tuo, kad be kyšio neįmanoma pervažiuoti Latvijos ir Baltarusijos sienos. Taip esą gali būti nebent tada, jei pats vairuotojas dalyvauja "ne itin gražioje sienos kirtimo schemoje".

Sergejus Muravjovas, "Transparency International" Lietuvos skyriaus vadovas

Iš korupcijos žemėlapio, sudaryto 2011 m., matome, kad muitinės formalumų tvarkymasis, anot verslininkų, yra korumpuočiausia procedūra Lietuvoje. Be abejo, tai "raudona vėliavėlė", kuri reiškia, kad muitinėje gali būti labai daug problemų ir korupcinės rizikos. Apie tai tenka dažnai girdėti iš vairuotojų.

Ar turi teigiamos įtakos toks masinis muitininkų sulaikymas, koks įvyko gruodį? Labai atsargiai vertinčiau bet kokių greitų sprendimų efektyvumą. Man atrodo, kad tik laikui bėgant galima pamatyti, ar situacija pasikeitė iš esmės. Dažnai tai nėra pavieniai pareigūnai, pasaulinė praktika rodo, kad tai būna korupciniai tinklai, į kuriuos įsitraukia ne tik pavieniai pareigūnai ar muitininkų grupės, bet ir vietos politikai, galbūt teisėsaugos atstovai. Tai viso labo kova su padariniais. Jei nori efektyvios kovos su korupcija, o ne su korumpuotais asmenimis, privalai ypatingą dėmesį teikti korupcijos priežastims.

Ar tolimųjų reisų vairuotojai gali meluoti, labai sunku pasakyti. Viena vertus, privalai įsiklausyti, ką pasakoja žmonės, antra vertus, ar patys žmonės gali kaip nors prisidėti prie problemos sprendimo? Akivaizdu, kad žmonės patys gali užimti tam tikrą poziciją ir neduoti kyšio, suprasti, kad jeigu duosim, galim sulaukti tam tikrų padarinių. Čia pasigendu aiškios verslininkų, vežėjų asociacijos pozicijos, ką jie apie tai mano, ar tokia praktika priimtina, ar numato veiksmus, jei jų atstovai kyšininkauja. Verslui gali apsimokėti kyšininkauti ar įsitraukti į korupcinius sandorius – padariniai už neteisėtą elgesį būna gan menki, nėra itin didelių sankcijų ir, ko gero, nenukentėsi tiek pat, kiek galėsi iš to išlošti.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Turistas

Turistas portretas
Pats siandien kirtau Salociu postą ir ieškojau muitininku , ane kvapo , ar jiems gal siandien iseigine. Ir cia tikra teisybe .

mmm

mmm portretas
As irgi apie tai pagalvojau,reikia paciam suvaidinti vairuotojo naparnika su atatinkama apranga ir pats isitikinsi.

JUOKDARIAI

JUOKDARIAI  portretas
Su manim buvo pasodintas vadybininkas,kuris tvarkė dokumentus tai gavosi bevek triskart brangiau.Dėl kuro tai daugumoi nedapila nuo 100 litrų apie 5/ 9 litrus.Nebandyk ješkot teisybės,nes prie firmos pavadinimo bus padaryta atžima ir kentės visi iš firmos.Reikia padirbti svajoniu darbą o paskiau rašyt nesamones !
VISI KOMENTARAI 5
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių